Anna Reutinger personalinė paroda „Įklimpę tame pačiame dumble“ parodų ir susitikimų erdvėje „Editorial“

1 gegužės, 2021
Skaityti 2 min

Projektų erdvės „Editorial“ informacija


Nuo gegužės 7 d. parodų ir susitikimų erdvėje „Editorial“ (Latako g. 3, Vilnius) atidaroma Berlyne gyvenančios ir kuriančios menininkės AnnaReutinger (JAV / Vokietija) personalinė paroda „Įklimpę tame pačiame dumble“.

Įklimpę tame pačiame dumble

Sėklų veidukas dubens dugne
Skersai išilgai perraustas tinklas
Pavargusi undinė, nusikamavusi nuo besikeičiančių srovių
Avis, kurios ragai kasmet paauga po vingį, ir taip amžinai
Lyg karoliai sulipusios bitės
Kūdikiai ir svogūnai
Saulė, neturinti ateities
Namas vidur niekur
Aš klydau ir negaliu be tavęs gyventi

Apotropiniai simboliai buvo plačiai paplitę viduramžiais, siekiant atbaidyti piktąsias dvasias ir apsaugoti juos naudojančiuosius. Šie simboliai buvo prisiuvami prie drabužio krašto, nešiojami paslėptuose kapšeliuose, įaudžiami ir įmezgami į rūbų raštus, išraižomi sienose bei buities įrankiuose. Paprastai vaizduodavo gamtos elementus – augalus, gyvūnus, kosmologinę geometriją ir groteskiškus hibridus, susiejant juos su sudėtingomis mitologijomis ir vizualinėmis patarlėmis. Nors anuomet dauguma žmonių buvo neraštingi, šiuos simbolius galima vertinti kaip kone vienintelius išlikusius viduramžių varguomenės pėdsakus, jų viltis, baimes bei vertybes.[1] Laikui bėgant ir keičiantis vertybėms (mokslui paneigus dvasių pasaulį, amatams užleidus vietą pramonei), šie simboliai pamažu buvo konsoliduoti ir abstrahuoti į ankstesnių reikšmių santrumpas.[2]

Atlikus daugybę interviu su įvairiais amatininkais, konservatoriais ir istorikais bei vizualiai ir tekstiškai patyrinėjusi komunikacinę simbolikos reikšmę liaudies menininkų darbų ornamentuose, AnnaReutinger sukūrė seriją darbų, išmargintų ir išsiuvinėtų savo pačios sumanytais simboliais. Įklimpę tame pačiame dumble – tai kvietimas išmokti gyventi kartu, kaip gyvuliai vienoje ganykloje, ir įausti sentimentų semiotikos į mūsų pasaulio tinklą. Dėvėti tekstilės gaminiai, dažai iš kerpių ir žievių, svogūnų lukštų ir rūdžių, šiukšlės iš miško ir krepšiai iš turgaus – A. Reutinger naudojamos medžiagos, kuriomis ji spalvina ir formuoja erdvę, apsisaugodama nuo visokio blogio.

Paroda veiks iki gegužės 29 d.

Anna Reutinger, Morteliiiiiiiiiffee, stillnaaaaaattuuree, duo-solo paroda drauge su Garance Wullschleger, Petrohradskákolektiv, Praha, 2019. Nuotrauka: We Give You Good

AnnaReutinger, gimusi 1991 m. Ouklande, Kalifornijoje, šiuo metu gyvena ir dirba Berlyne. Jos kūryba sujungia skulptūrą, instaliaciją ir performansą, kviesdama sugrįžti prie amatų, pasipriešindama kapitalistiniam gamybos ciklui ir skatindama socialinę, materialinę ir aplinkosauginę empatiją. Svyruodama tarp atsitiktinių ir tyčinių gestų, ji pasitelkia medžiagišką ir socialinį indėlį, kad atskleistų daiktų ir būtybių laikinumą bei jų tarpusavio ryšį.

A. Reutinger yra Sandbergo instituto „Dirty Art“ katedros dėstytoja – šiame institute ji 2016 metais gavo magistro diplomą, prieš tai 2013 m. baigusi bakalauro studijas UCLA Dizaino medijų ir skaitmeninių humanitarinių mokslų srityje. Jos darbai eksponuoti CAPC Bordo šiuolaikinio meno muziejuje, Sent Etjeno bienalėje (Prancūzija); MKG dailės ir amatų muziejuje Hamburge (Vokietija); Jano vanEycko akademijoje, „W139“, „De Fabriek“ (Nyderlandai); „Klara KissZipspace“ (Šveicarija); „Macao Milano“ (Italija); „TheHammerMuseum“, „TheGettyCenter“, „TheNewWightGallery“, „Chin’s Push“ ir „ControlRoom“ Los Andžele (JAV). 2021 m. balandžio mėnesį menininkė rezidavo meno, rezidencijų ir edukacijos centre „Rupert“ (Vilnius).


Tekstą vertė Emilija Ferdmanaitė.

VšĮ „Artnews.lt“ veiklas remia Lietuvos kultūros taryba. Parodą remia Vilniaus miesto savivaldybė, Berlyno senato departamentas kultūrai ir Europai.

Dėkojame meno, rezidencijų ir edukacijos centrui „Rupert“.

Primename, jog parodoje galima lankytis ne didesnėmis nei 2-jų asmenų grupėmis (nebent yra vienos šeimos nariai), dėvint apsauginę kaukę bei išlaikant ne mažesnį nei 2 metrų atstumą nuo kitų asmenų.


[1] Champion, Matthew. „Medieval Graffiti: The Lost Voices of England’s Churches“. Random House: 2015.

[2] Tumėnas, Vytautas. „The textuality of diagonal ornamentation: Historical transformations of signification from the Baltic perspective“. Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyrius: 2014.

Autorius

Previous Story

Francisco Janes ir Jūratės Jarulytės paroda „THRESHOLD VILNIUS“ naujoje projektų erdvėje „Slenkstis_space“

Next Story

Aušra Vaitkūnienė: patinka, kai peizaže yra paslapties, net grėsmės, kai nežinia, kas tyko, laukia

Latest from Blog

Discover more from KRITIKOS ATLASAS

Subscribe now to keep reading and get access to the full archive.

Continue reading

Siūlomi įrašai

Gerdos Paliušytės personalinė paroda „Lūpų dažai“ projektų erdvėje „Editorial“

Projektų erdvės „Editorial“ informacija „Buvo žvaigždė, vieną naktį skriejusi pro

Mildos Lembertaitės ir Annos Ruth paroda „Užkalbėjimai“ „Editorial“ erdvėje

Projektų erdvės „Editorial“ informacija Rugsėjo 7 d., 18 val. „Editorial“