„Prielaida, jog, norint suprasti meno kūrinį ar meninę formą, reikia atsižvelgti į suvokėją, niekada nebuvo vaisinga. Teoriniuose svarstymuose apie meną klaidinanti ir nereikalinga yra ne tik kokia nors sąsaja su konkrečia publika ar jos reprezentantais, bet ir pati „idealaus“ suvokėjo sąvoka, nes jos paskirtis tėra suponuoti žmogaus būtį ir esybę. Šitaip ir pats menas suponuoja fizinę ir dvasinę žmogaus esybę – bet ne jo dėmesingumą kuriam nors kūriniui. Mat nė vienas eilėraštis nėra skirtas skaitytojui, paveikslas – žiūrovui, simfonija – klausytojams.”
— Walter Benjamin, Vertėjo užduotis
