„Scanorama“ informacija
Europos šalių kino forumo „Scanorama“ įkūrėjos ir meno vadovės Gražinos Arlickaitės filmų dešimtuke, tradiciškai skelbiamame kiekvienais metais – filmai, vaizduojantys istoriją kaip nenutrūkstamą procesą, stiprūs moterų portretai ir originalūs debiutai.
„Komponuojant šių metų programą, pavyko išlaikyti pusiausvyrą tarp garsių vardų ir įsimintinų debiutų, žadančių ryškius atradimus ir stiprius naujojo kino balsus. Kviečiu atkreipti dėmesį ne tik į pripažintus ir festivaliuose apdovanotus filmus, bet leistis į vaizduotę žadinančią asmeninių atradimų kelionę“, – teigia G. Arlickaitė.
Fabianas (rež. Dominik Graf, 2021, 176 min.)
Berlynas, 1931-ieji. Jakobas Fabianas dienomis dirba cigarečių fabriko reklamos skyriuje, o naktimis su savo pasiturinčiu draugu Labude neria į dekadentišką Berlyno barų, viešnamių ir menininkų studijų siautulį. Vokietija sunkiai gydosi karo žaizdas ir grimzta į visą šalį apėmusią neviltį. Sutikęs žavią, savimi pasitikinčią Korneliją, Fabianas trumpam pamiršta niūrią kasdienybę ir atsiduoda meilės svaiguliui. Deja, jų laimei nelemta ilgai trukti – jaunas vyras praranda darbą, o jo mylimoji pasirenka vyresnį gerbėją ir atkakliai siekia aktorės karjeros. Sekdamas ankstyvuoju Ericho Kästnerio romanu „Fabianas. Vieno moralisto istorija“ (1931), režisierius atskleidžia istoriją kaip nenutrūkstamą procesą, kuriame žmogaus pasirinkimai lemia jo įvykių eigą ir seką.
Suvenyras. I dalis, Suvenyras. II dalis (rež. Joanna Hogg, 2019, 119 min. / rež. Joanna Hogg, 2021, 106 min.)
Pirmojoje dalyje viename kino mokyklos studentų vakarėlyje Džiulė susipažįsta su paslaptinguoju Entoniu. Praeina kelios dienos, ir Entonis pasikviečia Džiulę į prabangų viešbutį – prašo kartu praleisti daugiau laiko. Taip prasideda pirmi rimti Džiulės santykiai, kurių metu ji, ignoruodama draugų patarimus, visiškai išsižadės savo norų manipuliatyvaus Entonio naudai. Tikrais režisierės išgyvenimais paremtas „Suvenyras“ – brandos istorija, kasdienių akimirkų rinkinį nepastebimai paverčianti įžvalgiu pasakojimu apie nepamirštamą meilę.
Antrojoje dalyje mėgindama atsigauti nuo nelaimingai pasibaigusių santykių su manipuliatyviu vyresniu vyru, Džiulė mėgina savo patirtį paversti pirmuoju filmu. Tęsdama iš dalies autobiografinį pasakojimą nuo tos vietos, kur baigėsi pirmoji dalis, Joanna Hogg sukuria savarankišką filmą apie jauną menininkę, ieškančią savo balso. Šiltas, nuostabaus grožio kamerinis filmas, kupinas meilės kinui ir neprilygstamo britiško humoro.
Bergmano sala (rež. Mia Hansen-Løve, 2020, 108 min.)
Amerikiečių kino režisierių pora randa prieblobstį vasarai mitinėje Faro saloje. Laukinės gamtos apsuptyje, kurioje gyveno ir kūrė Bergmanas, jie tikisi rasti įkvėpimą savo naujiems darbams. Lėtai slenkant dienoms, salos kerai apsvaigina merginą ir paskandina prisiminimuose apie pirmąją meilę. Ribos tarp tikrovės ir vaizduotės vis labiau blanksta, o jaunuoliai pradeda nesulaikomai tolti vienas nuo kito. Režisierė atiduoda pagarbą kino istorijai ir subtiliai interpretuoja pagrindinę Bergmano kūrybos temą – žmonių tarpusavio santykių slėpinius.
Avelė (rež. Valdimar Jóhannsson, 2021, 115 min.)
Marija ir Ingvaras – bevaikė avių augintojų pora, gyvenanti atokiame ūkyje atšiauriame Islandijos kraštovaizdyje. Savo valdose aptikę paslaptingą naujagimį, jie nusprendžia jį pasilikti ir auginti kaip savo vaiką. Netikėtas radinys suteikia naujai šeimai daug džiaugsmo, bet galiausiai pradeda ją griauti. Režisieriaus Valdimaro Jóhannssono ilgametražis debiutas – vizuali ir drąsi poema, kurioje originaliai interpretuojami islandų mitai ir negailestingai apnuoginama žmogaus prigimtis.
Nepalikti žymių (rež. Jan Paweł Matuszyński, 2021, 160 min.)
Lenkija, 1983-ieji. Šalis sukrėsta Grzegorzo Przemyko atvejo – studentą, poetės ir „Solidarumo“ veikėjos Barbaros Sadowskos sūnų, mirtinai sumuša milicija. Jo draugas ir vienintelis liudytojas Jurekas akimirksniu tampa pagrindiniu valstybės priešu. Siekdamas palaužti aukos artimuosius, režimas pasitelkia visas priemones: slaptąsias tarnybas, miliciją, žiniasklaidą ir teismą. Remdamasis istoriniais įvykiais, režisierius kuria įtaigų ir dėmesį prikaustantį pasakojimą, sukrečiantį laikui nepavaldžiu aktualumu.
Pradžia (rež. Dea Kulumbegashvili, 2020, 130 min.)
Jana žvelgia į nepažįstamojo atspindį, stebintį ją iš veidrodžio. Ji – Jehovos liudytoja, kartu su vyru ir sūnumi skleidžianti Dievo žodį kalnų apsuptame krikščionių ortodoksų kaime. Atskirtyje gyvenanti liudytojų bendruomenė lieka sukrėsta, kai per pamaldas pasikėsinama į Karalystės salę – kukli religinių apeigų vieta paverčiama pelenais. Ilgametė pora atsiduria gyvenimo kryžkelėje, kai tenka spręsti, ar verta gerbti Dievo valią ir likti priešiškai nusiteikusioje gyvenvietėje.
Mano žmonos istorija (rež. Ildiko Enyedi, 2021, 169 min.)
1920 metai. Galantiškas kapitonas Jakobas Stioras susilažina su senu bendražygiu, kad ves pirmą moterį, kuri įžengs pro kavinės duris. Panorėjus likimui, jam prieš akis išnyra Lizi, o visa kita, kaip sako būsimi jaunavedžiai, nulems žvaigždės. Kapitonui atsiveria erdvūs naujų galimybių horizontai, bet džiaugsmą temdo įtarimai, kad žmona jam neištikima. Stioras įsitikinęs, kad jos širdžiai mielesnis niekšas Dedinas, kurio pasirodymas pradeda griauti jų lemtingą meilę.
Klara Sola (rež. Nathalie Álvarez Mesén, 2021, 106 min.)
Manoma, kad atokiame Kosta Rikos kaime gyvenanti 40-metė Klara turi ypatingą ryšį su Dievu. Būdama „gydytoja“, ji išlaiko šeimą ir kaimą, kuriam reikia vilties, o pati paguodą randa gamtos pasaulyje. Vieną dieną Klaros seksualinius troškimus pažadina potraukis naujam dukterėčios vaikinui. Įgalinta šio atradimo, Klara pamažu išsivaduoja iš šventosios vaidmens ir pradeda gydytis.
Kūnelis (rež. Laura Samani, 2021, 89 min.)
Agatos kūdikis gimsta negyvas, vadinasi, kaip ir visi nepakrikštytieji, yra pasmerktas limbui. Tačiau sprendimas egzistuoja: pasirodo, toli kalnuose yra vienuolynas, kurio gyventojai geba prikelti kūdikius vienąsyk įkvėpti, kad krikštas taptų įmanomas. Įsidėjusi kūnelį į nešiojamą karstą, Agata leidžiasi į kelionę stebuklo link. „Kūnelis“ – tai filmas, kuriame kinematografinė estetika virsta poezija, o krikščionybė susipina su pagonybe.
Margarita – Šiaurės karalienė (rež. Charlotte Sieling, 2021, 120 min.)
1402 m. Margarita pasiekė tai, ko anksčiau nesugebėjo nė vienas vyras. Ji sujungė Daniją, Norvegiją ir Švediją į taikią sąjungą, valdomą per įvaikintą sūnų Eriką. Neilgai trukus ją apninka priešai, todėl Margarita pradeda planuoti Eriko ir anglų princesės santuoką. Aljansas su Anglija turėtų užtikrinti sąjungai besikuriančios Europos statusą, bet karalienės planams sutrukdo priešų sąmokslas.
Šiais metais Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 4–14 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
