„Lokys, liūtas ir šakelė“ informacija
Ar netolimoje ateityje robotai jaus, mylės, bus žmogiškesni už patį žmogų? Amerikiečių režisieriaus Kogonados subtiliame mokslinės fantastikos filme „Gyvenimas be Jango“ robotas mąsto, ką reiškia būti žmogumi, o žmogus neria į dirbtinio intelekto gelmes. Kanų kino festivalyje pristatytą filmą programa „Lokys, liūtas ir šakelė“ Lietuvos kino teatruose pristato nuo gegužės 12 dienos.
Filme naujame ir netikėtame vaidmenyje sužiba žinomas airių kilmės aktorius Colinas Farrellas. Kino kritikas Liamas Gaughanas iš žurnalo „Collider“ rašo, kad tokio brandaus ir subtilaus vaidmens iki šiol įspūdingą karjerą padaręs aktorius nebūtų išpildęs prieš dešimt metų: „Farrellas turi širdžių ėdiko etiketę, ne veltui sukūrė tiek vaidmenų romantiniuose filmuose. „Gyvenimas be Jango“ – aktoriaus brandos įrodymas. Jo personažas, gyvendamas ramioje santuokoje, nesižarsto klišinėmis frazėmis apie ištikimybę, o demonstruoja atsidavimą vaikams“.
Aktorius C. Farrellas jau skaitydamas filmo scenarijų suprato, kad čia nebus kur pasislėpti: „tai jautri medžiaga, labai jaudinausi, nes žinojau, koks atidus yra šio filmo režisierius. Turėjau nuojautą, kad „Gyvenimas be Jango” demaskuos mus ir kaip žmones, ir kaip aktorius”, – žurnalui „Vogue“ sakė C. Farrellas.
Komedijos žanro kino juostose puikiai besijaučiantis aktorius nominuotas Oskarui už vaidmenį filme „Salos vaiduokliai” (2022), o už darbą kultiniame filme „Reikalai Briugėje“ (2008) jam įteiktas Auksinis gaublys. Džeiko vaidmuo filme „Gyvenimas be Jango“ – tai poetiškas, lėtas ir simboliškas aktoriaus pasirodymas kino ekrane. Džeikas – tylus, melancholiškas, tarsi kito laiko žmogus. Jis prižiūri savo sunkiai išsilaikančią arbatos krautuvėlę, rūpinasi dukra ir, nardydamas dirbtinio intelekto atminties archyvuose, bando suprasti, ką reiškia būti žmogumi robotų ir klonų pasaulyje.
Darnioje santuokoje gyvenantys Džeikas ir Kira augina devynmetę įdukrą Miką. Vienintelis šiai dienai neįprastas jų kasdienybės atributas – šeimos narys Jangas, tobulas žmogaus pavidalo robotas. Jis šeimoje atsirado tam, kad kinų kilmės Mikai padėtų suvokti savo tapatybę ir perduotų svarbiausias Kinijos kultūros ir istorijos žinias. Tačiau kai vieną dieną paslaugus, ramus ir atidus Jangas neberodo jokių gyvybės ženklų, Džeikas imasi veiksmų, kad sutaisytų Jangą, androidinį techno-sapiens šeimos narį su jau pasibaigusiu garantiniu terminu.
Sugedus robotui ir netikėtai užklupus liūdesiui, kyla klausimas, ar galima ilgėtis šeimos nario, kuris nebuvo žmogus? Kino kritikas Leo Kim („Polygon“) rašo, kad tai filmas ne tik apie netektį ir tėvišką rūpestį bet ir apie mūsų pasitikėjimą technologijomis. Užburiančią, ateities ir amžinybės temas nagrinėjančią kino juostą praturtina ir subtilus garso takelis, prie kurio išpildymo prisidėjo kovo pabaigoje miręs legendinis japonų kompozitorius Ryuichi Sakamoto.
„Gyvenimas be Jango“ nukelia mus į ateitį, tačiau į kitokią, nei stereotipiškai galime matyti didžiajame ekrane. Filmo režisierius Kogonada šioje kino juostoje ateitį norėjo pavaizduoti tokią, kurioje technologijų įtakos beveik nejustume: „Dažniausiai mokslinės fantastikos filmuose veikėjai apsupti metalinių ir stiklo paviršių, aplink juos skraido peršviečiami ekranai. O mes siekėme sukurti natūralų ir organišką ateities pasaulį, prisitaikiusį prie klimato kaitos katastrofos, gyvenantį išvien su gamta”, – žurnalui „Vogue“ sakė režisierius.
Filmo anonsas su lietuviškais subtitrais:
