„Pirmosios bangos“ informacija
Germaine Dulac buvo rašytoja, žurnalistė, teoretikė, prodiuserė, scenaristė, poetė, režisierė, siurrealistė ir daugumos šių laukų pradininkė. Nepaisant savo milžiniško indėlio į kino istoriją, šiandien mažai žinoma. „Scanoramos“ satelitinis ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ rugsėjo 7–10 dienomis „Skalvijos“ kino centro salėje kvies atrasti avangardinio kino pradininkės kūrybą.
Įkvėpė simbolistinis menas
Germaine Dulac buvo aktyvi feministė, garsi dėl kovos už moterų teisę balsuoti ir remdamasi šiomis idėjomis įrodė, kad kinas su savitomis išraiškos priemonėmis per pojūčius gali perteikti dvasines būsenas bei tam tikras emancipacijos idėjas. Ji daug rašė apie teatrą ir buvo gerai žinoma tarp Paryžiaus intelektualų ir menininkų. Be to, pirmoji nufilmavo „Tour de France“ dviračių lenktynes.
G. Dulac įkvėpė Gražiosios epochos simbolistinis menas: nuo „Les Nabis“ tapybos iki Ibseno pjesių, Debussy muzikos ar Isadoros Duncan ir Loïe Fuller arabeskų. Siekis užfiksuoti vidinę žmogaus tikrovę tapo bendra jos formalių eksperimentų ir meninės karjeros gija. Visai kaip Picasso ir Braque’o kubizme, kuris iš pradžių turėjo būti realistinė meno forma, Dulac ir jos amžininkai save pozicionavo kažkur tarp absoliučios abstrakcijos ir dokumentalistinių tyrimų, pabrėždami siekį sukurti naują prancūziškojo realizmo formą.
Metant iššūkį normoms
Karo traumuotoje visuomenėje, paženklintoje ryškaus kontrasto tarp konservatyvaus oficialiojo diskurso ir šviežios 3-iojo dešimtmečio laisvės, M. Dulac karštai tikėjo, kad kinas ir jo modernumas gali geriau nei bet kuris kitas menas išreikšti tiek „naujajam vyrui“, tiek „naujajai moteriai“ būdingą vidinį gyvenimą ir socialinę realybę.
Ji naudojo refleksyvias pasakojimo struktūras, vaizdines asociacijas ir abstrakčius techninius efektus, tarsi arabeskos forma perteikdama savo progresyvius idealus. Jos darbų grožis, sudėtingumas ir drąsa bei to, ką ji vadino „grynuoju kinu“, teikiami džiaugsmai – visa tai galima atrasti tiek komerciniuose, tiek eksperimentiniuose jos filmuose.
Pirmieji feministiniai filmai
„Pirmosios bangos“ žiūrovai turės galimybę pamatyti vieną pirmųjų atvirai feministinių filmų „Besišypsanti ponia Bedė“ („La Souriante madame Beudet“, 1923) ir neoficialiu jo tęsiniu laikomą „Kvietimą į kelionę“ („L’Invitation au voyage“, 1927). Abi juostos per kino pojūčius atskleidžia moterų vidinį gyvenimą, jų svajones apie laisvę ir seksualumą.
Europos šalių kino forumo „Scanorama“ satelitinis renginys – ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ vyks rugsėjo 7–10 dienomis „Skalvijos“ kino centre. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras ir Vilniaus miesto savivaldybė.
