Autorius: Tomas Genevičius
Kino režisieriaus Jean-Luc Godard’o interviu vertingi ne tik norint geriau suprasti jo kiną, bet ir, apskritai, patį kino fenomeną. Jo ilgus, į monologus išvirstančius svarstymus galima pavadinti kino meistriškumo pamokomis ar kino filosofijos paskaitomis – Godard’o apmąstymai aktualūs ir reikšmingi ne mažiau už jo filmus.
Būdamas 83 Godard’as sukūrė ekperimentinį 3D filmą „Sudie kalbai”. Paskutiniais metais jis pamėgo nuotolinio bendravimo internetu formatą. Pvz., 2018 m. Godard’o spaudos konferencija Kanų kino festivalyje buvo transliuojama išmaniuoju telefonu iš režisieriaus namų Šveicarijoje.
Tuomet įsiminė režisieriaus mintys, kad nei jo naująjame filme „Vaizdų knyga” (2018), nei kine, apskritai, nėra ir neturi būti pagrindinio, esminio klausimo. Be pagrindinių klausimų yra ir periferiniai klausimai, ir visi jie eina kartu. Anot Godard’o, kinas per daug stengiasi parodyti tai, kas vyksta, tačiau tai galima pamatyti kiekvieną dieną aplinkui. Kinas turėtų parodyti tai, kas nevyksta, tai, ko niekada niekur nepamatysim.
Beveik prieš metus, kai pasaulį dar ką tik buvo sukaustęs virusas, režisierius netikėtai sudalyvavo Lozanos menų universiteto diskusijoje, kurią, taip pat padedamas savo operatoriaus Fabrice Argano, transliavo iš savo namų gyvai instagram kanale. Godard’as tada virusą pavadino dar viena komunikacijos forma: „virusas taip pat priklausomas nuo kito, kad išgyventų, kad įeitų vidun jam reikia kito”. Godard’as teigė netikintis kalba, jo manymu raidyne yra per daug raidžių, daugumą jų reiktų ištrinti ir judėti tolyn – būtent tai, pasak režisieriaus, savo laiku padarė tapytojai, bet to neįvyko fotografijoje, kurią imta laikyti tikrovės kopijavimo priemone.
2021 metais režisierius minėjo 90 metų jubiliejų. Kovo pradžioje Godard’as sudalyvavo tarptautinio Keralos kino festivalio (Indija) online diskusijoje su kino kritiku C.S. Venkiteswaranu ir, tradiciškai rūkydamas cigarą, vėl išsamiai kalbėjo apie savo kūrybą, filosofines bei estetines nuostatas, kino gamybos ir platinimo klausimus, scenarijaus rašymo ir kitas jam rūpimas kino temas.
Keletas Godard’o minčių iš paskutinio pokalbio:
„Kas dėl viruso, manau, liga yra žmonijos dalis ir mes turime suprasti ligas, ypač šiandien. Virusas, liga yra tam tikra informacijos rūšis apie sveikatą ir, man atrodo, kad vienintelis mano darbas (kaip sako amerikiečiai), kuris yra kartu ir mano hobis – tai rūpintis kino liga.”
„Kritikai sako, kad aš užsiėmęs politika ir revoliucijomis, bet vis daugiau ir daugiau man rūpi tikrovė, kas tai yra, kas tai yra sugriebti tikorvę, kaip tą padarė Liumjerai savo pirmuoju filmu”.
Šio pokalbio metu Godard’as pademonstravo savo naują scenarijų – gražiai sulankstytą bloknotą su spalvotais piešiniais, kurį, anot jo, ką tik pardavė prodiuseriams: „nežinau ar jie ką nors supras, nes aš ir pats ne viską čia suprantu”. Netrukus režisierius lyg tarp kitko užsimena, kad užbaigęs du šiuo metu kuriamus filmus pasakys sudie kinui. Tada pavaizduoja, kaip su scenarijaus bloknotu galima pagroti tarsi akordeonu.
2021 m. pokalbio vaizdo įrašo nuoroda:
