Parodos ,,1972. Pramušti sieną“ lydintieji renginiai

Parodos ,,1972. Pramušti sieną“ rengėjų informacija

Kas: kino seansai;

Parodą ,,1972. Pramušti sieną“ lydi turininga ir iškalbinga kino filmų programa. Filmo seansų metu galima išvysti tiek lietuviškosios kino klasikos, tiek čekoslovakiško kino šedevrus. Programoje pristatomi garsių režisierių: A. Žebriūno, V. Žalakevičiaus, R. Banionio, J. Menzelio, J. Jireso ir kt. filmai. Kiekviename pristatomame kino kūrinyje galima atrasti prasmingų metaforų ir gyvenimo, kūrybos santvarkos šešėlyje apraiškų. Ar teko girdėti, kad filmo ,,Skrydis virš gegutės lizdo“ režisieriaus M. Formano filmas ,,Ugniagesių balius“, esantis šios programos repertuare, po jo pristatymo buvo režimo pasmerktas su nuosprendžiu šio filmo niekada neberodyti? Galimybė šiandien ekranuose rodyti tai, kas anuomet santvarkai buvo nepatogu ir garsiai reflektuoti apie visuomenei svarbias temas, skatina permąstyti laisvės vertę ir prasmę. Gausi parodą lydinčių filmų programa kviečia į susitikimą su kokybišku kinu, siūlančiu per metaforas ir neretai skaudžią ironiją pažvelgti į praeitį bei neapleisti sąmoningumo ir šių dienų kontekste.

Kino filmų programą parengė: kino kritikas Gediminas Jankauskas;

Data: 08 17; Laikas: 17:00 val.:

,,Fontano vaikai” (rež. R. Banionis) ir ,,J. Jurašas. Nebaigti kalavyrai” (rež. J. Javaitis); Trukmė: 60 min.;

Data: 08 18; Laikas: 14: 00 ir 16:00 val.:

,,Vaikai iš Amerikos viešbučio” (rež. R. Banionis) ir ,,Ypatingai sekmai traukiniai” (,,Ostresledovanevlaky“) (rež. J. Menzelis); Trukmė: 93 ir 89 min.;

Data: 08 19; Laikas: 16:30 val.:

,,Herkus Mantas” (rež. M. Giedrys); Trukmė: 136 min.;

Data: 08 20:

,,Ugniagesių balius” (,,Horí, mápanenko”) (rež. M. Formanas); Trukmė: 71 min.;

Data: 08 21; Laikas: 13:30 ir 16:00 val.:

,,Janas Palachas” (JanPalach) (rež. R. Sedlácekas) ir ,,Vieversėliai ant siūlų” (,,Skrivánci na niti”) (rež. J. Menzelis); Trukmė: 98 ir 91 min;

Data: 08 23; Laikas: 14:00 ir 16:00 val.:

,,Vienos dienos kronika” (rež. V. Žalakevičius) ir ,,Visi mano tautiečiai” (,,Všichnidobřírodáci”)(rež. V. Jasný); Trukmė: 80 ir 115 min.;

Data: 08 25; Laikas: 15:00 ir 16:30 val.:

,,Paskutinė atostogų diena” (rež. A. Žebriūnas) ir ,,Pokštas” (,,Žert”) (rež. J. Jiresas); Trukmė: 80 ir 77 min.;

Data: 08 27; Laikas: 14:30 val. ir 16:00 val.:

,,Gražuolė” (rež. A. Žebriūnas) ir ,,Ausis” (,,Ucho”) (rež. K. Kachyňa); Trukmė: 63 ir 91 min.;

Data: 08 28; Laikas: 14:00 ir 16:00 val.;

,,Birželis vasaros pradžia” (rež. R. Vabalas) ir ,,Maža išpažintis” (rež. A. Araminas); Trukmė: 100 ir 83 min.;

Data: 08 29; Laikas: 13:00 ir 16:00 val.:

,,Visa teisybė apie Kolumbą” (rež. V. Žalakevičius) ir ,,Emilija iš Laisvės alėjos” (rež. D. Ulvydas); Trukmė: 79 ir 122 min.;

Kas: ekskursija ,,Po dailės kulisus“;

Ekskursiją veda: menotyrininkė G. Bartulienė;

Parodos ,,1972. Pramušti sieną“ didelę dalį sudaro dailės kūriniai. Šioje dalyje lankytojai kviečiami pasižvalgyti po V. Žuko, A. Šaltenio, E. Varkulevičiaus, K. Dereškevičiaus ir kitų autorių darbus. Visi jie kartu kalba apie laikmetį, kuris stipriu pėdsaku paženklino mūsų kolektyvinę atmintį. Kaip bebūtų, už kiekvieno kūrinio slypi savitos, unikalios istorijos. Ši ekskursija yra skirta pasižvalgyti po parodos dailės kulisus ir sužinoti tai, kokios istorijos randasi už eksponuojamų kūrinių, kokiomis sąlygomis ir kokių nuotaikų lydimi darbai buvo sukurti.Ekskursijos metu, žvelgiant į dailės kūrinius, kuriam laikui atsidursime tarp saviraiškos laisvės troškimo ir geležinių santvarkos gniaužtų liepsnų – bus įdomu.

Laikas: 17:30 val.;

Trukmė: 60-90 min.;

Data: 08 24

Kas: diskusija ,,Tarp galimos ir negalimos muzikos“;

Dalyviai: grupės „Aitvarai“ įkūrėjas ir vadovas K. Ignatavičius, kompozitorius prof. G. Kuprevičius, pianistas dr. M. Bazaras, inžinierius, elektroninių instrumentų kūrėjas ir grupės „Kertukai“ garso režisierius O. Urbonas,

Diskusiją moderuoja: kompozitorė Z. Bružaitė;

Gegužės mėnesį startavo paroda „1972: pramušti sieną“, kurios tikslas – atskleisti praeities uždangą ir trumpam nukelti parodos lankytojus į septintąjį ir aštuntąjį dešimtmečius. Kokie muzikiniai ir juos lydintys įvykiai tuomet neaplenkė kauniečių? Kokia muzika, menas buvo „geri ir teisingi“, o kas buvo neleistina ar net – pavojinga ir kodėl? Informacijos alkis, tiesos paieškos, nepatogios minties skleidimas, kalbėjimas metaforomis ir žinoma – muzika iš anapus uždaros sienos… Ir vis tik – šioje panoramoje pasėjamas lietuviško roko grūdas, jį augina pirmosios bigbyto grupės, o pro mažus plyšelius iš laisvo pasaulio skverbiasi ir šiuolaikinės muzikos naujienos.

Susitikime – paskaitoje kompozitorė Zita Bružaitė kalbins keturis kauniečius. Visų jų veiklos plačios kaip ir jų šaknys, suaugusios su Kaunu. Kompozitorius Giedrius Kuprevičius atstovauja akademiniam kūrėjų sparnui, kuriuo mojuodamas septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje skleidė ir dalinosi šiuolaikinės muzikos aktualijomis. Muzikiniai trečiadieniai, muzikinių improvizacijų vakarai, pokalbiai ir susitikimai tuomet buvo kaip šaltinio vanduo melomanams. Kęstutis Ignatavičius – šio miesto siela, ilgametis Kauno rotušės ceremonimeistras, miesto tradicijų kūrėjas ir istorijos puoselėtojas, įsisukęs į bigbyto verpetus su grupe „Aitvarai“. Unikali parodos ekspozicijos dalis – inžinieriaus Orūno Urbono sukonstruoti muzikos instrumentai ir prietaisai. Būdamas roko grupės „Kertukai“ garso režisieriumi, O. Urbonas stipriai patobulino anų laikų garso aparatūrą. Jie tapo reikšmingi Giedriaus Kuprevičiaus ir jo elektroninio ansamblio „Argo“ kūryboje, kitų lietuviško roko bei estradinių grupių pasirodymuose. Motiejus Bazaras – jaunosios kartos pianistas, tačiau muzikinei visuomenei žinomas dėl įvairiapusės veiklos, apimančios akademinę ir elektroninę muziką, džiazą, muzikavimą su broliais Mykolu ir Bendediktu, instrumentų restauravimą ir kolekcionavimą.  M.Bazaro profesiniai pasiekimai įvertinti daugiau nei 20-yje tarptautinių konkursų, kaip solistas ne kartą grojo su Lietuvos, Latvijos, Estijos, Bulgarijos kameriniais ir simfoniniais orkestrais.

Nesuskaičiuojamos kauniečių idėjos ir veiklos, kuriose ne kartą susikirto jų kūrybiniai sumanymai. Kokios istorijos ir nuotykiai atsiveja mus iš praeities apie bigbyto laiką, kompozitoriaus aplinką bei (iš)gyvenimo taisykles? Gyvai ir su improvizacijos dvasia pakalbėsime apie muziką ir kas sukosi aplink. O kad susitikimo emocija būtų aukštesnės temperatūros, pakaitinsime ją muzikos garsais, kurie istorinę Kauno centrinio pašto erdvę užlies buvusio laiko instrumentai ir anuomet skambėjusi muzika.

Kas ir kaip bus – pamatykite ir išgirsite patys.

Data: 08 26

Kas: vieša paskaita: ,,Unikalūs 80-ųjų lietuviški sintezatoriai ,,ARGO A1″ ir ,,Stringas”: menininko reiklumo ir inžinieriaus meistriškumo simbiozė sovietinio režimo gniaužtuose“;

Paskaitą veda: pianistas dr. M. Bazaras;

Po 1972 metais įvykusio Romo Kalantos susideginimo, sovietinis represinis aparatas stengiasi visais būdais riboti prieigą domėtis, klausyti ir, juo labiau, atlikti ideologiškai priešišką Vakarų ritminę muziką. Trūksta ne tik informacijos, prieigos prie įrašų, taip pat trūksta ir instrumentų, garso sistemų, miksavimo pultų, efektų. Esama pasiūla ir kokybė klaiki bei skurdi kaip ir visa sovietinė muzikos instrumentų pramonė. Norint įgyvendinti muzikines idėjas, dažnai tenka patiems konstruotis ar tobulinti instrumentus. Ši problema dar labiau išryškėja progresyvaus roko, elektroninėje muzikoje, išpopuliarėjus sintezatoriui. Naujos muzikos tembrai audrina kūrėjų fantaziją tiek Vakaruose, tiek už geležinės uždangos, kur sintezatorius yra tiesiog nepasiekiama svajonė. Ją įgyvendinti įmanoma pačiu sudėtingiausiu būdu – susikonstruojant. Elektronikos inžinieriaus Orūno Urbono ir kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus bendradarbiavimo rezultatas – du instrumentai: monofoninis sintezatorius „ARGO A1“ ir polifoninis styginių sintezatorius „Stringas“. „Stringas“ yra „ARP Solina“, „FarfisaStringOrchestra“, „LoganStringMelody“, „Eminent 310U“ analogas, tačiau monofoninis „ARGO A1“ yra unikalaus O. Urbono dizaino. Pasak inžinieriaus, koncepcija gimė klausant muziką ir įsivaizduojant, kaip elektroninius tembrus reikėtų atkurti elektrofizikinėmis priemonėmis, o ne kopijuojant vakarietiškus pavyzdžius. Taip pat tobulinimo procesas vyko grupės „ARGO“ kūrybinių ir koncertinių procesų metu, tiesiogiai patiriant, kokių funkcijų reikėtų tam tikrose situacijose ar norint įgyvendinti vieną ar kitą kūrybinį sprendimą. To rezultatas – unikalaus dizaino instrumentas, turintis plačias moduliacijos galimybes ir lanksčias sąsajas tarp skirtingų blokų, taip priartėdamas prie modulinių sintezatorių architektūros. Šioje paskaitoje demonstruosime šių sintezatorių galimybes bei lyginsime su vakarietiškais, panašiu metu gamintais „MoogMinimoogModel D“, „ARP Odyssey“, „Korg MS-20“.

Laikas: 17:30 val.;

Trukmė: 60-90 min.;

Data: 08 30;

Kas: vieša paskaita ,,Pro alegorijų prizmę: alternatyvi teatro raiška 1970-ųjų Kaune”;

Paskaitą veda: doc. dr. E. Klivis;

7 deš. pab. Kaune susitelkė jauni maištingi teatro menininkai. Tai buvo nauja karta, sugebėjusi sovietinės Lietuvos teatrą (ir save jame) susieti su vėlyvuoju modernizmu, su Rusijos teatriniu pogrindžiu ir Varšuvos, Krokuvos, Opolės, Prahos ir Budapešto alternatyviąja scena. Paryžiaus, Londono ar Niujorko avangardas jiems taip pat buvo žinomas. Jie kūrė spektaklius visuomenėje kėlusius stiprų rezonansą. Apie tai ir apie Modrio Tenisono pantomimos trupės veiklą, atspindėjusią modernią kosmopolitišką atmosferą, kuri Lietuvos kultūroje skleidėsi 7 deš. ir buvo užudsinta 1972 metais, detaliau bus pasakojama įtraukiančioje doc. dr. E. Klivio paskaitoje.

Laikas: 17:30 val.;

Trukmė: 60 min.;

Data: 08 31;

Kas: vieša paskaita ,,Dedikacija R. Kalantai“;

Paskaitą veda: R. Tamoliūnienė;

R. Kalanta, 19 metų jaunuolis, 1972 metų pavasarį netoli Kauno valstybinio muzikinio teatro atsinešęs 3 litrus benzino ir įžiebęs ugnies liepsną tragišku būdu paliko šį pasaulį. Režimo priespauda, nuolatinės propagandos apsuptis, suvaržyta jaunystė ir užgniaužtas troškimas gyventi nevaržomiems sunkia dėme gyvenimus paženklinusios santvarkos – kontekstas, kurio kaliniais buvo tapę anuometinėje Lietuvoje laisvės troškusieji ir pro geležinę uždangą į ją besižvalgiusieji. R. Kalanta buvo vienas tokių. Vieną dieną jo gitara nustojo skambėti, užrašų knygutės tolimesni puslapiai liko neužpildyti, o tėvų kalendoriuje 1972 m. gegužės 15 d. atsirado įrašas apie jų sūnaus mirtį tos dienos paryčiais. Koks buvo R. Kalantos gyvenimas, kodėl santvarka jautriai sureagavo į įvykius, sekusios po R. Kalantos susideginimo ir ką mūsų tautai reiškė ši auka už laisvę – apie tai ir dar daugiau bus galima išgirsti R. Tamoliūnienės paskaitoje. Ši paskaita yra skirta simboliškai užbaigti parodą, pristatančią rezistencinį Kauno fenomeną XX a. 7-9 dešimtmečiais.

Laikas: 17:30 val.;

Trukmė: 60 min.

Visi renginiai vyksta parodos erdvėse adresu Laisvės al. 102, Kauno centrinio pašto rūmai.

Įėjimas į renginius mokamas. Bilieto kaina – 6 eur. (suaugusiems), 3 eur. (senjorams, studentams, moksleiviams). Bilietus į renginius galima įsigyti parodos kasoje likus ne mažiau kaip 15 min. iki renginio pradžios.