„Skalvijos“ informacija
„Skalvijos“ kino centras kviečia išvysti vieną įsimintiniausių kino istorijoje debiutų – Terrence’o Malicko kriminalinę dramą „Nederlingos žemės“ („Badlands“, 1973). Nepaprastai vizualiame, filosofinių prasmių pripildytame kūrinyje susipina jaunatviškas naivumas ir maištas, betikslis smurtas ir niekur nevedančios klajonės. Filmas bus rodomas Kino klasikos vakaruose kovo 2, 9 ir 30 dienomis.
Paauglė Holė (akt. Sissy Spacek) įsimyli gerokai už ją vyresnį Kitą (akt. Martinas Sheenas) – charizmatišką, tačiau neprognozuojamą ir agresyvų maištininką, primenantį aktorių Jamesą Deaną. Šiai draugystei priešinasi Holės tėvas ir, konfliktui pakrypus netikėta linkme, įsimylėjėliai priversti bėgti. Jų kelionė tampa kruvinu pasivažinėjimu po uolėtas, atšiaurias ir nederlingas šiaurinės Amerikos žemes.
Filmo anonsas:
Juosta „Nederlingos žemės“ įkvėpta vienų iš pirmųjų Amerikos serijinių žudikų aštuoniolikmečio Charlie’o Starkweatherio ir ketveriais metais jaunesnės Caril-Ann Fugate istorijos. Bėglių pora 1957–1958 m. Nebraskoje ir Vajominge įvykdė 11 žmogžudysčių, už kurias buvo nuteisti. Nieko nuostabaus, kad JAV žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusi istorija net ir praėjus daugeliui metų domino kino kūrėjus, tarp jų ir naujoką T. Malicką. Visgi šio įvykio perkėlimas į kino ekraną nebuvo režisieriaus tikslas.
„Jau šiame filme režisierius atranda ir perteikia savitą kalbėjimo kinu manierą, kurią tęs ir plėtos vėlesniuose savo filmuose. Tai laisva pasakojimo struktūra, asociatyvus montažas, ilgi, hipnotizuojantys kadrai, introspektyvūs užkadriniai veikėjų monologai. Malickas gilinasi į filosofines ir egzistencines temas, nagrinėja gamtos ir žmogaus santykį, gyvenimo laikinumą.
„Nederlingos žemės“ pasakoja apie jauną, įsimylėjusią porą, keliaujančią pro šiaurines Amerikos valstijas ir paliekančią mirties bei destrukcijos pėdsaką. Tačiau Malickas dekonstruoja klasikinį kelio filmo žanrą, atsisako tradicinio kriminalinio filmo manieros ir kuria sapnišką, melancholišką pasakojimą apie jaunystės naivumą, susvetimėjimą, beprasmišką smurtą, perteikiamą banaliai ir be sensacijos.
Martino Sheeno ir Sissy Spacek įkūnyti personažai tarsi atitrūkę nuo realybės, gyvena romantiško naivumo kupiname fantazijų pasaulyje. Šiame bei kituose Malicko filmuose itin svarbi gamta, kuri čia ne tik fonas, bet ir svarbus pasakojimo elementas. Gamta vaizduojama kaip žmonių veiksmų ir emocijų veidrodis. Šio filmo pavadinimas – tai nuoroda į geografinę vietovę, tačiau kartu ir paveiki teminė bei vizualinė metafora. Tai erdvė, kurioje gyvybė atrodo menka, o žmogus – mažas ir bejėgis prieš gamtos didybę. Šie atšiaurūs, negyvenami kraštovaizdžiai atspindi pagrindinių veikėjų vidinę tuštumą, jų emocinį šaltumą ir beprasmišką kelionę į niekur. Laukiniai, neaprėpiami peizažai Malicko vizijoje ne laisvės, bet veikiau beprasmiškumo, pasimetimo simbolis. Visi šie aspektai susiveda į tai, kodėl įdomu stebėti, o vėliau ir apmąstyti šio režisieriaus filmus“, – „Nederlingas žemes“ pristato nauja „Skalvijos“ programų vadovė Laura Bartusevičiūtė.
1993 metais Kongreso biblioteka filmą įtraukė į Nacionalinį filmų registrą dėl kultūrinės, istorinės ir estetinės reikšmės.
Vingiuotas kelias iki režisūros
T. Malickas augo Teksase ir Oklahomoje, jo tėvas užsiėmė naftos verslu, motina buvo namų šeimininkė. Vasaras režisierius leisdavo ūkyje, jo santykis su gamta persikėlė į kūrybą. Studijavo filosofiją Harvarde, baigė su pagyrimu. Metęs doktorantūros studijas, Malickas pradėjo dėstyti filosofiją, tačiau tai netruko ilgai. Išbandęs save žurnalisto amplua, galiausiai 1969 metais įstojo į ką tik atidarytą Amerikos kino institutą, kur mokėsi kartu su režisieriumi Davidu Lynchu ir scenaristu, režisieriumi Paulu Schraderiu. Čia prasidėjo jo kino karjera. 1971 metais pabaigęs studijas, kitąmet iš privačių lėšų ir savo santaupų jis ėmėsi filmuoti „Nederlingas žemes“. Debiutinis filmas nepatyrė milžiniškos komercinės sėkmės, tačiau buvo teigiamai sutiktas arthauzinio kino žiūrovų.
Režisieriaus filmografija nėra plati, tačiau reikšminga. Joje iš viso – 10 filmų. Po „Nederlingų žemių“ sekė „Rojaus dienos“ (1978), Kanuose įvertintas „Auksine palmės šakele“ už režisūrą, keletą „Oskarų“ nominacijų pelnė karo epas „Plona raudona linija“, pasirodžiusi po dvidešimties metų pertraukos. Kiti atskiro paminėjimo verti jo darbai – „Gyvenimo medis“ (2011) apdovanotas „Auksine palmės šakele“ ir 2019 metais pasirodęs tikra istorija paremtas „Paslėptas gyvenimas“. Šiuo metu režisierius pabaiginėja 11-ąjį filmą – biblijinį epą „The Way of the Wind“. Filmavimai vyko 2019 metais, po jų prasidėjo montažo darbai. Filmo pasirodymo data nėra aiški.
Nuo 2014 metų „Skalvijos“ kino centras rengia pasaulio kino klasikos rodymus Vilniuje ir kituose miestuose. Tai seniausias nuosekliai kino klasiką pristatantis ciklas Lietuvoje. Didelis dėmesys skiriamas filmų pristatymui žiūrovams – plačiau apie filmą pasakoja kino kritikai, autorinius plakatus sukuria dizaineriai.
Bilietus į seansus galima įsigyti „Skalvijos“ kino centro kasoje arba Bilietai.lt.
