„Skalvijos“ informacija
2025-ieji žymi šimtą metų, kai gimė avangardinio kino kūrėjas, rašytojas, aktorius Adolfas Mekas (1925–2011). Nors pasaulyje jis pripažintas kaip savitas, originalus ir žanrų ribas laužantis menininkas, Lietuvoje yra nepelnytai primirštas, tarsi stovintis garsiojo vyresniojo brolio Jono Meko šešėlyje. A. Meko gimimo šimtmečio proga „Skalvijos“ kino centras spalio 3–4 d. parodys keletą jo režisūrinių darbų, po seansų vyks pokalbiai su Mekų kūrybos tyrinėtojais ir bičiuliais.
Adolfas ženkliai prisidėjo prie brolio Jono filmų kūrimo – drauge įsigijo pirmąją kino kamerą, dažnai buvo jų bendraautorius, tačiau tuo pačiu jis buvo ryški ir autonomiška kūrybinė jėga. A. Meko darbai kupini humoro, absurdo, švelnios ironijos ir nesuvaidinto gyvenimo džiaugsmo. Kino kalba jam buvo savotiška žaidimo forma – tokia, kuri leidžia išsakyti gilius jausmus be didaktikos, pasitelkiant poetišką vaizduotę, netikėtas struktūras ir improvizacijos dvasią.
Broliai įkūrė svarbų kino kritikos žurnalą „Film Culture“, kurio dėka susiformavo avangardinio kino scena Niujorke. Adolfo indėlis – tiek kūrybinis, tiek organizacinis – buvo neatsiejama šio judėjimo dalis.
A. Mekas buvo vienas pirmųjų, kuris nepriklausomą kiną JAV traktavo ne tik kaip meninę praktiką, bet ir suprato, kad svarbu dalytis žiniomis, to mokyti kitus. Jis įkūrė Kino fakultetą prestižiniame Bardo menų koledže, kur tris dešimtmečius ugdė naujas kūrėjų kartas, skatino laisvą mąstymą, eksperimentavimą ir asmeninį požiūrį. Jo paskaitos buvo išskirtinės, įkvėpusios ištisas kartas.
1961-aisiais Adolfas su broliu Jonu JAV sukūrė pirmąjį bendrą darbą – kino filmą „Ginklai medžiuose“. Po dviejų metų pasirodė pirmasis A. Meko pilnametražis filmas „Aleliuja kalvoms“ – eksperimentinė romantinė komedija, laužanti tradicinę siužeto struktūrą ir žanrų ribas. Du artimi draugai įsimylėję tą pačią moterį – Verą, tačiau mato ją visiškai skirtingai. „Aleliuja kalvoms“ yra keisčiausia, labiausiai apgirtusi, kone kuoktelėjusi 1963 metų komedija. Tai ironiška poema, nuostabiai naujas eksperimentas ir patirtis absurdo filme“, – po premjeros Kanų kino festivalyje apie šį filmą rašė žurnalas „The Time“. Filmas išsiskiria savo neįprasta pasakojimo forma, siurrealistiniais vaizdais, režisieriaus išmone ir humoru. „Aleliuja kalvoms“ bus rodomas spalio 3 d. 20.30 val. „Skalvijos“ kino centre.
Dokumentiniame filme „Grįžimas namo“ (1972) užfiksuotas brolių, Adolfo ir Jono Mekų, sugrįžimas į Lietuvą po 27-erius metus trukusios emigracijos. Sekame jų kelionę po vaikystės vietas, susitikimus su šeima, prisiminimų, džiaugsmo ir ilgesio momentus. Pasakojime pinasi Mekų vaikystės dienoraščiai, vaizdai iš kaimo, gamtos, artimųjų portretai, balsas iš praeities, kuris susilieja su dabarties vaizdais. Filmo šerdyje glūdi klausimas – kas yra „namai“ ir ką reiškia sugrįžti į vietas, suformavusias tapatybę? Kartu su „Grįžimu namo“ bus parodyti A. Meko trumpametražiai filmai „Interviu su Laplandijos ambasadoriumi“ ir „Kaip nupiešti katę“. Seansas vyks spalio 4 d. 20.30 val. „Skalvijoje“.
Po abiejų peržiūrų vyks pokalbiai su kino režisieriumi, poetu, Mekų kūrybos tyrinėtoju ir bendražygiu Juliumi Ziz bei kino režisieriumi, kompozitoriumi ir kino platintoju Pipu Chodorovu.
Šimtmečio proga A. Meko filmų seansai rugsėjo 18–28 d. vyksta Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešojoje bibliotekoje, leidykla „Odilė“ išleidžia menininko dienoraščius „Raštai“ (vertė Vidas Morkūnas). Knygos pristatymas vyks spalio 5 d. 17 val. Vilniaus literatų namuose.
Kadrai iš A. Meko filmų, organizatorių archyvo foto
