Aleksas Gilaitis: pasitikiu labai nedideliu kiekiu kino kritikų

24 vasario, 2021
Skaityti 2 min

Kritikos atlaso klausimynas

Į Kritikos atlaso kino klausimyną atsako ankstyvojo kino festivalio „Pirmoji banga” organizatorius, kino archyvaras Aleksas Gilaitis


Aleksas Gilaitis. Foto Alda Eikevičiūtė

Geriausias Jūsų matytas pastarųjų metų filmas?

Labai sunku išsirinkti vieną. Nors ir nepasakyčiau, kad per pastaruosius 5 metus mačiau daug itin giliai įstrigusių filmų, bet pergalvojęs labiausiai išskirčiau Leissez bronzer les cadavres (2017) (liet. Tegul įdega lavonai) bei Bait(2019) (liet. Masalas).

Režisierius, kurio premjeros šiuo metu laukiate labiausiai?

Nežinau ar šis klausimas apie patvirtintus projektus, ar tiesiog režisierius kurių naujo darbo laukiu, nesvarbu ar jis kada nors bus ar ne. Jei kalbėt apie konkrečius projektus tai ko gero labiausiai laukiu Roberto Eggerso The Northman, kuris šiuo metu jau post-produkcijos stadijoje. Na, o jei kiek plačiau – pastaruoju metu vis pagalvoju apie meksikietį Carlos Reygadą, su viltim, kad kažkada išgirsim apie kokį nors jo naują projektą/us.

Filmas, kuris stipriai paveikė vaikystėje?

Labai sunku prisiminti paveikius vaikystės filmus, bet jei 12-13 metų jaunuolis dar skaitosi kaip vaikas tai būtų Roy‘aus Anderssono Sånger från andra våningen (2000) (liet. Dainos iš antro aukšto).

Dainos iš antro aukšto. © Studio 24; Foto: Studio 24

Mėgstamiausias filmo muzikinis/garso takelis?

Michelo Nymano garso takelis filmui Drowning by Numbers (1988) (liet. Skenduolių skaičiuotė).

Labiausiai patikęs dokumentinis (ar esė, hibridinis) filmas?

Vėl, negaliu išskirti vieno. Galiu išvardinti kelis, kurių dokumentikos stilius ir daugiašališkumas man asmeniškai atstovauja kelią, link kurios dokumentinius filmus norėčiau matyti einant. Tai būtų – The Act of Killing (2012), S21, la machine de mort khmère rouge (2003), Kinder des Kalifats (2017), Yuki yukte, shingun (1987).

Kino knyga arba/ir straipsnis, prie kurio su malonumu grįžtate ir kodėl?

Film Curatorship: Archives, Museums, and the Digital Marketplace (2008). Man, kaip dažnai susiduriančiam su vienokiom ar kitokiom kino paveldosauginėm problemom ir su tuo susijusiais klausimais, ši knyga yra lyg populiarioji enciklopedija – almanachas turintis atsakymus į didžiąją daugumą tokių klausimų. Bet kada, kai reikia ginti kino fizinį saugojimą (conservation) bei paiškinti kino muziejinę funkciją – skaitau šią knygą. Asmeninę kopiją jau esu prisižymėjęs bei spalvotai susibraukęs, kad lengviau būtų ieškoti atsakymų.

Ko nemėgstate kino kritikoje?

Kalbant apie šiandieninę kino kritiką, nelabai suprantu naujųjų kino kritikų kompetencijų, taigi ir nerandu jų autoritetingumo. Kitaip sakant, pats pasitikiu labai nedideliu kiekiu kino kritikų, ir skaitau/žiūriu jų kritiką. Pastaraisiais metais susidūriau su recenzijom ir straipsniais, kuriuos rašo pirmą kartą girdimi, arba kvestionuojamos kompetencijos „kritikai/ės“ pakankamai respektabiliuose kultūros portaluose ar žurnaluose. Nesu prieš naujus ir jaunus kritikus, bet kokybišką turinį dažniausiai randu pas pasitikėjimą sukūrusius autorius.

Į kokį kino istorijos periodą mielai nusikeltumėte laiko mašina?

Be jokių abejonių – 3-ią ir 4-ą dešimtmetį.

Kokį filmą dabar labiausiai norėtumėte pamatyti?

Dabar dabar? Galbūt Peterio Greenaway‘aus Tulse Luper trilogiją?

Autorius

Previous Story

Anatolijus Klemencovas. Vieno kūrinio likimas

Next Story

„Skalvijos“ virtualioje salėje – Godard’o „Gyventi savo gyvenimą“ ir Ozu darbai

Latest from Blog

Discover more from KRITIKOS ATLASAS

Subscribe now to keep reading and get access to the full archive.

Continue reading

Siūlomi įrašai

Orfėjo veidrodis. Jeanui-Lucui Godard‘ui atminti

Esė režisieriaus Jeano-Luco Godard'o atminimui.

Tapybos ir laiko sluoksniai Antano Samuolio parodoje. Pokalbis su kuratore Genovaite Bartuliene

Interviu su parodos „Geltona moteris. Antano Samuolio (1899–1942) retrospektyva ir