Kritikos atlaso klausimynas
Ramunė Staškevičiūtė – 1989 m. baigusi studijas dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje (tapyba) grįžo į Kauną čia gyvena ir kuria. Dirba Kauno dailės gimnazijoje, dėsto tapybą ir akvarelę. Jos paskutinioji personalinė paroda buvo 2016 „Bendra zona“ (kartu su A. Juškevičiūte, S. Dackevičiūte), galerija „Meno parkas“, Kaunas, Lietuva.
Saulius Mikėnas – dailės istorikas (Vilniaus Universitetas 1968 -1973 istorijos fakultetas; Vilniaus dailės institutas 1976 – 1981 dailės istorija), dėsto meno istoriją Kauno dailės gimnazijoje ir VDA Kauno fakultete dizaino istorija. Domisi baroko epochos menu.
Ramunė Staškevičiūtė ir Saulius Mikėnas. Nuotraukos iš asm. archyvo.
- Geriausia pastaraisiais metais matyta paroda?
Ramunė Staškevičiūtė: Algio Skačkausko ir Šarūno Saukos parodos Nacionalinėje galerijoje Vilniuje.
Saulius Mikėnas: Algio Skačkausko paroda Vilniuje.
- Dailės kūrinys, kurį įsidėmėjote dar vaikystėje?
R. S.: Jan van Eyck „Madonna of Chancellor Rolin“. Šio darbo maža įrėminta reprodukcija kabojo prie močiutės lovos, kurioje per atostogas Klaipėdoje miegodavau. Tik po kokio dešimtmečio sužinojau jo autorystę ir buvau giliai nustebusi „močiutės geru skoniu“ (prie lovos juk bet ko nekabinsi), kai tuo tarpu kitoje jos butelio erdvėje kabojo labai saldus ir didelis kokio tai mėgėjo tapytas alegorinis paveikslas su Kristumi kaip avių piemeniu, saulėlydžiu, ežeru ir bažnytkaimiu tolumoje. Vaiką darbas stebino paprastumu ir begaline erdve, kurią pabrėžia linijinė plytelių perspektyva ir tolimas peizažas už lango. Prieš užmigdama žiūrėdavau į tas plyteles, kurios mane migdydavo ir ramindavo nuo greta esančios spintos naktinių kirvarpų krebždesių.
S. M.: Keista liūto (?) bepročio žvilgsniu žiūrinčio skulptūra Tiškevičių rūmų Palangoje terasos laiptuose. Ne kartą vaikystėje taktiliškai tyrinėta.
- Koks peizažas patinka labiausiai?
R. S.: Toks, kuriame tvyro kažkokio būsimo įvykio nuojauta.
S. M.: Nikola Puseno istoriniai peizažai su įsivaizduojamais antikiniais miestais tolumoje (tokie kaip perteikiantys Fakijono istoriją).
- Jei galėtumėte savo namuose turėti tik vieną meno kūrinį, kas tai būtų?
R. S.: Edouard Vuillard „Public Gardens“ (visas 4 dalių ciklas kiekvienai kambario sienai po vieną.)
S. M.: Van Gogo „Medžiai ir pamiškė“ 1887 m.
- Kokią dailės knygą/tekstą itin branginate?
R. S.: Gaston Bachelard „Svajonių džiaugsmas“
S. M.: Ervino Panovskio „Perspektyva kaip „simbolinė forma“ ir „Gotikinė architektūra ir scholastika“. Turiu abu darbus vienoje rusų kalba 2004 m. išleistoje knygoje.
- Labiausiai nemėgstamas ar nesuprastas stilius meno istorijoje?
R. S.: Klasicizmas
S. M.: Tikriausiai manierizmas.
- Ko pasigendate dailės kritikoje?
R. S.: Gilesnio meno kilmės ir (ne)prasmės suvokimo.
S. M.: Neužsakytų (formaliai ir neformaliai) straipsnių.
- Kieno kūrybą/parodą norėtumėte pamatyti gyvai šiuo metu?
R. S.: Pierre Bonnard
S. M.: Marko Rothko. Norėčiau pabandyti įeiti į spalvos lauką.
- Kurio meno istorijos įvykio liudininku (amžininku) norėtumėte būti?
R. S.: Belle Époque
S. M.: Pagyventi „gražiosios epochos“ metu Prancūzijoje.
