Įvykis

„Skalvijoje“ – virtuali Wernerio Herzogo filmų retrospektyva

„Skalvijos“ informacija


Kaip atrodytų atostogos su režisieriumi, dramaturgu, rašytoju Werneriu Herzogu? „Skalvijos“ kino centras kartu su Goethes institutu Vilniuje kviečia liepos vakarais leistis į nuotykį su didžiojo vokiečių kino eksperimentatoriaus kūryba. Nuo liepos 1 d. „Skalvijos“ virtualioje salėje žiūrovų laukia penkių režisieriaus darbų retrospektyva.  

Iki šiol tebekuriantis W. Herzogas (g. 1942) į kino istoriją įsirašė kaip vizionieriškas kūrėjas, gebantis kurti vaidybinį ir dokumentinį kiną, praplečiantį kino kaip meno rūšies ribas. Jo darbai dažnai iššaukdavo diskusijas tiek dėl pasirinktų temų ar herojų, tiek dėl darbo metodų, o filmavimus apsunkindavo ekstremalios, tolimuose kraštuose pasirinktos kino lokacijos.

„Visą liepą seansai „Skalvijoje“ nevyks, nes atostogausime, todėl savo žiūrovams parengėme virtualią vieno ryškiausių Naujojo vokiečių kino režisierių W. Herzogo filmų retrospektyvą, kurią šiltais vasaros vakarais siūlome pasižiūrėti savo namuose. Tiems, kurie leisis į pirmą pažintį su režisieriumi, rekomenduočiau pradėti nuo jo įspūdingiausio kūrinio „Fickaraldas“, kurio filmavimas užtruko net 12 metų.

Siūlyčiau atkreipti dėmesį į tuos filmus, kuriuose vaidino aktorius Klausas Kinskis. Tiek aktorius, tiek Herzogas yra išskirtinės asmenybės – ekscentrikai, pamišėliai, darboholikai. Labai įdomu stebėti jų bendro darbo rezultatus. Apie judviejų santykius režisierius pasakoja dokumentikoje „Mano mylimiausias priešas“ („Mein liebster Feind“, 1999), pasirodžiusioje praėjus aštuoneriems metams po Kinskio mirties“, –  sako „Skalvijos“ programų koordinatorė Eglė Maceinaitė.

Režisieriaus ir aktoriaus ryšys nuolatos balansavo ties meilės ir neapykantos riba. Yra žinoma, kad abu slapčia netgi ruošėsi vienas kitą nužudyti. Vis dėlto, per šešiolika bendro darbo metų Kinskis nusifilmavo penkiuose Herzogo darbuose. Tris iš jų („Agirė, Dievo rūstybė“, „Fickaraldas“ ir „Mano mylimiausias priešas“) bendro darbo vaisių galima pasižiūrėti „Skalvijos“ virtualioje salėje.

Pirmasis Herzogo filmas, prie kurio prisijungė Kinskis buvo „Agirė, Dievo rūstybė“ („Aguirre, der Zorn Gottes“, 1972). Tuo metu lenkų aktorius jau buvo suvaidinęs beveik 100 filmų, tačiau šis vaidmuo jį pavertė tarptautine žvaigžde. 

Filme, kurio veiksmas vyksta XVI a. viduryje, konkistadorai ryžtasi pereiti Andų kalnus vardan mitais apipintos prarastosios aukso šalies – Eldorado. Kareivių kolona leidžiasi į pragarišką, iš anksto pasmerktą ekspediciją Amazonės džiunglių link. 

Anot vienos istorijos, Kinskiui panorus pasitraukti iš filmavimų, Herzogas šiam įrėmė ginklą į smilkinį ir pagrasino, kad jei pasitrauksiąs, tuomet jam teks tiek Kinskį, tiek save nušauti. Ultimatumas suveikė – filmas buvo pabaigtas. 

Istorijomis apipinti ir „Fickaraldo“ („Fitzcarraldo“, 1982) filmavimai, taipogi vykę Pietų Amerikoje. 

Pagrindinis veikėjas Fickaraldas, kurį suvaidino Kinskis, yra inžinierius, sėkmingai pralobęs iš kaučiuko prekybos. Vis dėlto turtai jam nerūpi, nes didžiausia jo aistra – opera. Fickaraldą užvaldo beprotiška idėja – pastatyti operos teatrą Amazonės aukštupyje. Tačiau pries tai Fickaraldas turi nuplaukti į atokiai esančias kaučiukmedžio plantacijas, kad taptų teisėtu jų šeimininku. 

W. Herzogas už šį filmą Kanų kino festivalyje buvo pripažintas geriausiu režisieriumi.

„Man atrodo, kad mano pasirodymas šiame pasaulyje buvo didelė klaida“, – sako pamestinukas Kasparas Hauzeris iš filmo „Kiekvienas už save ir Dievas prieš visus“ („Jeder für sich und Gott gegen alle“, 1974). Anksčiau gyvenęs sukaustytas grandinėmis tamsiame rūsyje, su laišku ir maldaknyge rankoje nelaimėlis stovi aikštėje. Greitai jis patenka į kalėjimą, vėliau atsiduria cirke, kol galiausiai profesoriaus namuose atranda mokslą, meną, religiją. Tačiau Kasparas į viską žiūri savaip, paklusdamas tik savo logikai, nepritardamas vyraujančiam racionalumui.

Stiklo fabrikas nedideliame Bavarijos miestelyje garsėja čia gaminamu rubino stiklu. Kai stiklo išgavimo receptą saugojęs meistras numiršta, jaunas fabriko savininkas bet kokia kaina mėgina sužinoti prarastąją formulę. Tuo metu gyventojai, nujausdami ekonominę miestelio pražūtį, pamažu panyra į kolektyvinę beprotybę. Filmas „Stiklo širdis“ („Herz aus Glas“, 1976) išgarsėjo dėl stebinančio Herzogo darbo metodo – prieš kiekvieną sceną užhipnotizuodavo aktorius, kad sukurtų mįslingą ir gotišką filmo atmosferą. 

Rugpjūčio mėnesį sinefilų laukia dar viena dėmesio verta retrospektyva. „Skalvijos“ kino centras kartu su kino teatru „Pasaka“ rodys garsaus Honkongo režisieriaus Wongo Kar-wai filmų programą.

W. Herzogo filmų retrospektyva „Skalvijos“ virtualioje salėje rodoma nuo liepos 1 d. Visi retrospektyvos filmai subtitruoti lietuviškai. Vienos peržiūros kaina – 3,35 Eur.

0 comments on “„Skalvijoje“ – virtuali Wernerio Herzogo filmų retrospektyva

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s