„Manau, kad visi kino kūrėjai turi bendrą įprotį viena akimi nuolat žiūrėti į vidų, kita – į išorę. Tam tikru momentu abi šios vizijos priartėja viena prie kitos ir, tarsi du sufokusuoti vaizdai, jos persidengia. Tai motyvuoja kalbėti, rodyti, kad kažkas atsiranda iš šio susitarimo tarp akies ir proto, akies ir instinkto, akies ir sąmonės.
Mano atveju, iš pradžių visada yra išorinis, konkretus elementas. Ne sąvoka. Ne tema. Ir pradžioje taip pat yra šiek tiek sumaišties. Tikriausiai, filmas iš tiesų gimsta iš šios sumaišties. Sudėtingiausia yra įvesti joje tam tikrą tvarką. Esu įsitikinęs, kad tai priklauso ne tik nuo mąstymo būdo, bet ir nuo įpratimo leisti veikti savo vaizduotei.“
Michelangelo Antonioni „Architecture of Vision, Writings and Interviews on Cinema“, University of Chicago Press, 1996, p. 58
Fotografija: Samuel Bourne – The Manirung Pass, 1860. Metropolitano meno muziejus, CC0. https://www.metmuseum.org/art/collection/search/286879
