Gaston Bachelard
Prabudęs miegantysis
KRITIKOS ATLASAS
Eimuntas Nekrošius
„O kaip padaryti be scenografijos, vien iš aktorių vaidybos šiaurės pašvaistę? Vadinasi,
Stephen Greenblatt „Kerai karaliui“
„Esminis Hamleto lūžis susijęs ne su naujų temų plėtote ar įgūdžiais konstruoti
Michelangelo Antonioni „Regėjimo architektūra“
„Manau, kad visi kino kūrėjai turi bendrą įprotį viena akimi nuolat žiūrėti
Alphonso Lingis „Fono triukšmas“
„Gyvendamas su paukščiais, matai, kaip jų skleidžiamo triukšmo lygis nenusileidžia namo keliamam
Witold Gombrowicz. Apie formos siekį
„Tikras mūšis kultūroje (apie kurį taip mažai kalbama), mano manymu, niekad nevyksta tarp priešiškų tiesų ar tarp skirtingų gyvenimo stilių. Jei komunistas
Tomas Tranströmer. Madrigalas
„Paveldėjau tamsų mišką, kurį retai teaplankau. Tačiau ateis diena – gyvieji ir mirusieji pasikeis vietomis. Tada ir miškas atbus. Mes dar nesam
Robert Bresson. Ausis daug kūrybiškesnė už akį
„Jean-Luc Godard: O jei galėtumėte pakeisti visus vaizdus garsais? Aš turiu omenyje… Galvoju apie savotišką vaizdo ir garso funkcijų inversiją. Žinoma, galėtume
Michel Tournier. Vampyro skrydis
„Knyga turi ne vieną autorių, o neapibrėžtą autorių skaičių. Mat ją parašiusį kūrybiniame akte neišvengiamai ir teisėtai papildo visi, kurie ją skaitė,
Simone Weil. Grožis
„Meno kūrinys turi autorių, bet kai kūrinys tobulas, jis atrodo iš esmės anoniminis. Jis imituoja dieviškojo meno anonimiškumą. Šitaip ir pasaulio grožis
Jean-Claude Carrière (1931 -2021)
„Jei mūsų atmintis trumpa, tai vien todėl, kad netolima praeitis spaudžia dabartį ir ją stumia, spiria į ateitį, o ta įgavo milžiniško
Walter Benjamin. Vertėjo užduotis
„Prielaida, jog, norint suprasti meno kūrinį ar meninę formą, reikia atsižvelgti į suvokėją, niekada nebuvo vaisinga. Teoriniuose svarstymuose apie meną klaidinanti ir
Jean-Luc Godard. Apie filmavimo taisykles
„Jeigu aš naudojau rankinę kamerą, tai buvo paprasčiausiai dėl greičio. Aš negalėjau naudoti įprastos įrangos, dėl kurios tvarkaraštyje būtų prisidėję trys papildomos