Vladislovas Starevičius – animacijos pasaulio pionierius

29 gegužės, 2022
Skaityti 2 min

Galerijos „Meno parkas“ informacija

Parodos laikas: 2022 06 02–30

Vieta: Galerija „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, 44279 Kaunas, Lietuva)

Birželio 2 d. (ketvirtadienį) 18 val., galerijos „Meno parkas“ pirmame aukšte atidaroma Torunės šiuolaikinio meno centro organizuojamo projekto „Vladislovas Starevičius – animacijos pasaulio pionierius“ paroda.

Projektu siekiama supažindinti visuomenę su kino istorijai ir lėlinei animacijai itin reikšminga Vladislovo Starevičiaus asmenybe bei tarptautinėje scenoje reprezentuoti kūrėjo nuopelnus animacijos raidai.

Skirtingų šalių siekį „nusisavinti” autorių kaip savo nacionalinę vertybę pagrindžia tai, kad Rusijoje kūrėjas vadinamas Rusijos animacinio kino pradininku, Lenkijoje – lenkų kinematografininku, pirmojo pasaulyje lėlinio filmo autoriumi, o prancūzai nemažą Starevičiaus meninio paveldo dalį įvardija kaip prancūzų animacinio kino klasiką.

1965 m. mirusio menininko kūrybinį palikimą sudaro 45 filmai. Pirmoji lėlių animacija „Elniaragių kova“ sukurta 1910-siais Starevičiui pradėjus dirbti Kauno miesto muziejuje, kuris užsakė menininkui sukurti dokumentinius filmus. Šiam užsakymui įgyvendinti V. Starevičius įsigijo kamerą. Tuomet ir prasidėjo jo kaip filmų kūrėjo karjera. Pirmasis visuotinio pripažinimo sulaukęs buvo lėlių animacijos trumpametražis filmas „Gražioji Lukanida“. Nuo tada jis sukūrė daugybę filmų, kurie pasklido po visą pasaulį, pasiekdami net Kiniją ir JAV. Nors menininkas laikomas animacijos klasiku ir vadinamas „Europos Disnėjumi“, o jo filmai įkvėpė tokius kūrėjus kaip Tim Burton, brolius Quay ir Wes Anderson, Lenkijoje ir Lietuvoje jis vis dar mažai žinomas. Tai lėmė sudėtinga menininko biografija. Vladislovas Starevičius buvo Sausio sukilimo dalyvių Aleksander Starewicz ir Antonina Legęcka sūnus, gimęs 1882 m. Maskvoje. Po motinos mirties išsiųstas pas senelius į Kauną, kuriame prabėgo būsimojo kūrėjo vaikystė ir jaunystė. 1912 m. su šeima Starevičius atvyksta į Maskvą, iš kur 1919 m. bėgdamas nuo bolševikų atvyko į Paryžių, kuriame praleido visą savo likusį gyvenimą. Enciklopedijose Starevičius įprastai minimas kaip rusų tautybės kino kūrėjas su lenkiškomis šaknimis, gyvenęs ir kūręs Prancūzijoje. Jo kilmės komplikuotumą atskleidžia dažnai rašytiniuose šaltiniuose skirtingai interpretuojamas menininko vardas, tačiau Lenkijai jis visada bus Władysław Starewicz, nes savo lenkišką kilmę pats menininkas pabrėžė iki pat gyvenimo pabaigos.

Vykdant šį projektą Torunės šiuolaikinio meno centras kolekcijas formuoja remdamasis Lenkijos ir Prancūzijos kolekcijomis, nuotraukomis iš lenkiškų žurnalų, spaudos apžvalgų, naudoja originalias scenografines detales ir lėlių dizainą bei pristato filmus.

Organizatorius: Torunės šiuolaikinio meno centras

Pagrindiniai partneriai: Galerija „Meno parkas“, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lenkijos institutas Vilniuje

Projekto kuratorius: Krzysztof Stanisławski

Kuratorius Lietuvoje: Arvydas Žalpys

Koordinatoriai: Izabella Stanisławska, Paulina Kuhn

Koordinatoriai Lietuvoje: Airida Rekstytė, Lina Mikalauskienė, Emilija Šneiderytė

Filmų kuratoriai: Radosław Osiński, Piotr Waśniewski

Produkcija: Wojciech Ruminski

Projektą remia Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos programa „Įkvepianti kultūra”, Lietuvos kultūros taryba, Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjunga.

Autorius

Previous Story

Fotografo Jimo Goldbergo paroda „Rich and Poor“ Kauno fotografijos galerijoje

Next Story

Dieterio Mammelio paroda „Tranzitas“

Latest from Blog

Discover more from KRITIKOS ATLASAS

Subscribe now to keep reading and get access to the full archive.

Continue reading

Siūlomi įrašai

Kurdų videomenas

Galerijos „Meno parkas“ informacija Sausio 26 d. galerijoje „Meno parkas“

Žygimantas Augustinas. SIRENES ET PAX (Sirenos ir ramybė)

Galerijos „Meno parkas“ informacija „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas)