Šiuolaikinio meno centro informacija
Gruodžio pradžioje Šiuolaikinio meno centras (ŠMC), bendradarbiaudamas su medijų edukacijos ir tyrimų centru „Meno avilys“ bei kultūros organizacija „artnews.lt“, kvietė pamatyti filmų programą apie Palestiną. „Kitokia valia“ pavadinta filmų programa, kuruota Edvardo Šumilos, tapo bandymu atskleisti istorinius regiono sunkumus ir žmogiškąją perspektyvą per meno, šiuo atveju kino, praktikas. Dabar, programą papildė politikos mokslų daktarės Ievos Koreivaitės specialiai Šiuolaikinio meno centro skaityklai sudarytas Palestinai skirtų skaitinių sąrašas. Pastaruoju kviečiama gilintis į šio konflikto problematiką, per rašytojų ir mokslininkų darbus.
Aptardamas filmų programą „Kitokia valia“ ir ją lydintį skaitinių sąrašą, kuratorius E. Šumila pastebi, kad: „Mūsų suvokimą nuolat perkuria aplinka, tačiau tai, ką įsileidžiame ir tai, ką galime išgirsti priklauso nuo mūsų pačių. Kaip interviu su Tadu Zaronskiu pastebėjo Nahed Awwad, kurios filmas „Gaza Calling“ buvo rodomas programoje – palestiniečių menas yra labai geras Palestinos ambasadorius – aš norėčiau tikėti, kad jis yra dar daugiau. Menas, skirtingai nei polemika, gaivina kompleksiškesnes suvokimo formas, jis gali padėti suprasti ir ką slepia diskursai – kur klysta pats menas – ir pamatyti kur mes susitinkame ar susipriešiname“.
Kitas žingsnis yra žinojimo kompleksiškumas, prie kurio artėti siūlo ir skaitinių sąrašas. Norėdami turėti kritinę prieigą, suprantant ir savo (ne)žinojimo ribas, filmų programa, kurią papildė skaitinių sąrašas, siekia aprėpti ir prisiliesti prie tragedijos konteksto. Pristatydama skaitinių sąrašą, jo sudarytoja I. Koreivaitė išsamiai apžvelgia literatūros ryšį, bandymu išskleisti konfliktinio regiono sunkumus: „XX ir XXI amžiaus Palestinos istorija yra britų ir žydų naujakurių kolonijizmo istorija, kurią sekė etninis valymas, okupacija bei apartheidas ir, natūralu, jog lygiagrečiai matome palestiniečių vedamą taikų bei ginkluotą pasipriešinimą – tris intifadas, radikalizaciją bei laisvės ir valstybingumo paieškas. Atitinkamai, palestinietiška akademinė literatūra ar tai, kas yra parašyta apie Palestiną, paliečia šias temas, o grožinė literatūra nepradžiugina – rodo žmogų Palestinoje, jo egzistencijos absurdą, herojiškumą, kartais romantizuoja priespaudą ar parodo jos žiauriausias grimasas.“
Programoje „Kitokia valia“ pristatyti filmai gilinosi į Palestinos-Izraelio konflikto istoriją, tyrinėdami kasdienio gyvenimo patirtis, tuo tarpu atrinktos knygos lietuvių ir anglų kalbomis, siekia sukurti atvirą erdvę konflikto konteksto suvokimui.
„Lietuvių kalba apie Palestiną yra parašyta viena knyga, Giedrės Steikūnaitės „Palestina: laisvė yra labai graži“, į lietuvių kalbą išverstos dar kelios akademinės bei grožinės knygos. Tai Izraelio istoriko Ilano Pappe knygos „10 mitų apie Izraelį“ bei „Palestinos etninis valymas“, kurios atkreipia dėmesį į Izraelio oficialiai pateikiamą valstybės įkūrimo naratyvą bei jį kritikuoja. Ilan Pappe, būdamas žydų kilmės, teigia, jog jo pastanga kalbėti tiesą yra dviejų tautų susitaikymo sąlyga, anot jo – susitaikymas neįmanomas be karo nusikaltimų pripažinimo. Beje, Adanijos Shibli knygoje „Menka detalė“ yra aprašomas vienas iš tokių karo nusikaltimų, įvykdytas netoli Rafos esančioje Izraelio dykumos karinėje bazėje. Tai grožinė knyga, kurioje parodoma apartheidinio režimo sukurta Vakarų kranto zonų ir kelių sistema, kurioje klaidžioja palestinietė, ieškodama nusikaltimo vietos. Ji susiduria su užkardomis, patikros punktais, ištrintais palestinietiškų miestelių pavadinimais, o ir patys miesteliai ištrinti, t.y. susiduria su sunkumais, kurie nesuvokiami negyvenantiems apartheido sąlygomis.“ – teigia dr. Ieva Koreivaitė. Ieva ne vienerius metus praleido Irane, pirmiausia, kaip etnologė, vėliau studijavo islamo teisę bei atliko tyrimus, susijusius su Irano islamistinio režimo tarptautinės politikos samprata. Bendradarbiaudama kartu su ŠMC, mokslininkė pasirinko sritis kuriuose atrinko aktualiausius literatūros kūrinius susijusius su Palestina.
Sąraše esančios knygos siūlo pažvelgti regioną pažįstančių ir tyrinėjusių rašytojų bei mokslininkų akimis – konflikto akivaizdoje tai nelengva, tačiau tai yra esminga. Pasak I. Koreivaitės: „Knygos, kurių parinkimas yra toli nuo tobulo, nes kiekviena knyga gali būti pakeista kita jai prilygstančia, padės pažinti Palestiną ir suprasti, koks skaudulys yra šis konfliktas, paliečiantis ne tik palestiniečių, bet ir izraelitų gyvenimus, ir kaip šis konfliktas veikia regioną, o ir mus. Suformuoti ŠMC skaityklos skyrių, skirtą Palestinos klausimui, yra svarbi pastanga daugiau kalbėti apie tai, kaip atrodo priespauda ir kaip mes galime reflektuoti geografiškai tolimą, bet Lietuvoje patirtą problematiką. Ir ne tik reflektuoti, bet ir kaip galime prisidėti prie žinojimo sklaidos“.
Susipažinti su knygomis ir pildomu Palestinai skirtų skaitinių rinkiniu galima ŠMC skaitykloje (Aušros vartų g. 5 / Pasažo skg., Vilnius).
Palestinai skirtų skaitinių sąrašas:
Literatūra:
Ghassan Kanafani. “Men in the Sun and Other Palestinian Stories” [EN]
Susan Abulhawa. “Mornings in Jenin” [EN]
Mourid Barghouti. “I Saw Ramallah” [EN]
Jo Glanville. “Qissat: Short Stories by Palestinian Women” [EN]
Adania Shibli. „Menka detalė“ [LT]
Poezija:
Mahmoud Darwish. “Unfortunately, It Was Paradise: Selected Poems” [EN]
Memuarai:
Ghada Karmi. “In Search of Fatima: A Palestinian Story” [EN]
Edward Said. “The Selected Works: 1966–2006” [EN]
Giedrė Steikūnaitė. „Palestina. Laisvė yra labai graži“ [LT]
Istorinės-politinės:
Nur Masalha. “Palestine: A Four Thousand Year History” [EN]
Eyal Weizman. “Hollow Land: Israel’s Architecture of Occupation” [EN]
Rashid Khalidi. “The Hundred Years’ War on Palestine” [EN]
Ilan Pappé. „Palestinos etninis valymas“ [LT]
Ilan Pappé. „10 mitų apie Izraelį“ [LT]
Edward Said. „Orientalizmas“ [LT]
Gema Sabonytė. „Sumud reiškia „tvirtybė“: palestiniečių kelias“ [LT]
Apie meną:
Gannit Ankori. “Palestinian Art” [EN]
