Sapiegų rūmai bunda: duris lankytojams atvers 2024 m. pradžioje

30 gruodžio, 2023
Skaityti 4 min

Sapiegų rūmų pranešimas žiniasklaidai


Kiek dramatiškas statybine plėvele pridengto rūmų fasado vaizdas – poetiška užuomina į bundančius ir netrukus lankytojams atsiversiančius Sapiegų rūmus. Režisieriaus Eitvydo Doškaus videokūrinys pasakoja apie šį etapą: statybos, restauravimo ir tvarkybos darbai artėja į pabaigą, o kiti – rūmų atvėrimas šiandieniam miesto ritmui ir bendra jų kūryba – prasideda. Režisieriaus meninė vizija – lėtas tempas, dėmesingumas detalėms, plevėsuojančios uždangos, šešėlių žaismas, pagauli muzika – jautriai perteikia skirtingų epochų ryšį.

Kuruoti Sapiegų rūmus patikėta Šiuolaikinio meno centrui – jau tris dešimtmečius aktyviai veikiančiai didžiausiai šiuolaikinio meno institucijai Baltijos šalyse. Nuo 2017 m. procesui vadovavo ŠMC direktorius Kęstutis Kuizinas ir kuratorė Virginija Januškevičiūtė, bendradarbiauta su architektais ir tyrėjais. Kurdamas Sapiegų rūmų viziją ŠMC įžvelgė galimybę išplėsti savo veiklą kitokioje – ne balto kubo – erdvėje ir išbandyti keliaplanio veikimo būdus, kuriais šiuolaikinis menas, gerbdamas ir priimdamas paveldą kaip duotybę, galėtų skleistis istorinėje rūmų aplinkoje.

„Sapiegų rūmai veiks kaip ŠMC padalinys, turintis atskirą programą ir kūrybinę komandą, tačiau bendrus administracinius resursus. Sapiegų rūmų programa bus sutelkta į šiuolaikybės ir paveldo temas. Ženkli veiklos dalis bus susijusi su pažintinėmis, edukacinėmis veiklomis, kultūroje mažiau dalyvaujančių grupių poreikiais“, –  sąsajas tarp dviejų savą istoriją turinčių pastatų pasakoja Kęstutis Kuizinas.

Sapiegų rūmai yra reikšmingas architektūros, dailės ir istorijos paminklas – LDK didikų Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir bažnyčios ansamblio, vėliau – ligoninės statinių ar karinio komplekso dalis. Tokių unikalių baroko epochos architektūros ansamblių regione išliko vos keli. Sapiegų rūmų praktinė paskirtis ir simbolinė reikšmė vis keitėsi. XVII a. pabaigoje ir kelis pirmuosius XVIII a. dešimtmečius, įdomiu ir sudėtingu valstybės istorijos laikotarpiu, tai buvo prašmatni didikų užmiesčio rezidencija. Per ilgus gyvavimo amžius jie buvo karo įrankis, mokykla, trofėjus ir prieglobstis; ilgą laiką rūmuose veikė ligoninė, o sovietmečiu pastatas buvo įtrauktas į karinį kompleksą. Pastaruosius tris dešimtmečius jis stūksojo visiškai tuščias. Po kruopščių tyrimų ir ilgų paveldo restauravimo darbų artėja laikas, kai rūmuose vėl užvirs gyvenimas.

„Šiandien rūmai įrengiami taip, kad šiuolaikinis menas galėtų prisitaikyti, prisiderinti prie atkurtų baroko epochos erdvių, siektų prakalbinti, įpinti į šiandienį pasakojimą išlikusius dekoro fragmentus. Taigi tai bus polilogo erdvė. Šiuolaikinis menas yra išaugęs iš praeities stilių, tad jame yra ir baroko, tik ne visada atpažįstamo. Baroko ir šiuolaikinio meno susitikimas atveria galimybę suprasti, išskleisti skirtingas pasaulėvokas ir patirtis, pamatyti, kaip jos perteikiamos skirtingomis meninėmis kalbomis. Jei spręstume ne tik iš formaliųjų vizualių bruožų, šiuolaikinė kultūra kai kuo labai barokiška, tereikia interpretacinių pastangų tam atskleisti. Vieniems baroko menas artimesnis nei šiuolaikinis, kitus labiau traukia mūsų laikų kūriniai. Sapiegų rūmai sieks būti sava vieta ir vieniems, ir kitiems“, – apie  puoselėjamą atkurtų baroko epochos erdvių viziją pasakoja ŠMC direktoriaus pavaduotoja Gintautė Žemaitytė.

 2024 m. žiemos pabaigoje ar pavasario pradžioje lankytojai jau galės susipažinti su rūmų istorija ir juose esančiu dailės paveldu – freskomis, sienų ir lubų dekoru, lipdyba bei jų restauravimo eiga. Planuojamos ekskursijos visiems norintiems, taip pat bus rengiamos baroko edukacijos 5–12 klasių moksleiviams. Reguliarios ekskursijos ir edukacijos bus pritaikytos negalią turintiems žmones.

Balandį visiškai atverti rūmai kvies susipažinti su istorine ekspozicija ir patirti pirmąją, metus truksiančią esė žanro parodą. „Užuovėjos tema – fizinio, dvasinio ir vaizduotės prieglobsčio vieta – pasiskolinta iš brandžiojo baroko Sapiegų rūmų fasade iki mūsų dienų išlikusio įrašo. (rūmų statytojas Kazimieras Jonas Sapiega buvo LDK karvedys, todėl tiek rūmų architektūroje, tiek puošybos programoje karo tema, panegirika Sapiegos gabumams bei pasiekimams itin svarbi). Parodoje užuovėjos tema bus plėtojama susitelkiant ne į vieną istorinę asmenybę ar laikotarpį, bet siekiant atskleisti įvairialypę ir dramatišką rūmų ir jų aplinkos istoriją. Ją kontekstualizuos meninink(i)ų kūriniuose vystomos prieglobsčio, pavojaus, eskapizmo, pažeidžiamumo, gijimo, paguodos ir kitos temos,“ – parodos kūrimo užkulisiais dalijasi jos kuratoriai Edgaras Gerasimovičius ir Virginija Januškevičūtė.

Kartu su rūmų istorijos eksponavimu ir pirmąja paroda rūmuose pradės veikti skaitykla, įtraukios viešųjų renginių, leidybos bei edukacinės programos. Kol visi nekantriai laukia rūmų atvėrimo, ŠMC ir Sapiegų rūmų komanda kviečia apsilankyti www.sapiegurumai.lt, prenumeruoti naujienlaiškį, sekti rūmų restauravimo istorijas ir pirmiems susipažinti su kūrybiniais sprendimais ir parodų planais.

Projektas „Sapiegų rūmų aktualizavimas“ Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-01-0012 finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo, 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonės Nr. 05.4.1.-CPVA-V-301 „Aktualizuoti kultūros paveldo objektus“ lėšomis.

www.sapiegurumai.lt

Leave a Reply

Previous Story

Rimvidas Jankauskas-Kampas (1957–1993). Tapytojas esu, ir viskas

Next Story

Kino filmus papildo literatūra: pristatytas Palestinai skirtų skaitinių sąrašas

Latest from Blog

Discover more from KRITIKOS ATLASAS

Subscribe now to keep reading and get access to the full archive.

Continue reading