Naujos kuratorinės praktikos klimato kaitos laikais: projekto „Ieškant sodo anapus žmogaus žvilgsnio“ baigiamoji sesija Vilniuje

18 birželio, 2024
Skaityti 2 min

Šiuolaikinio meno centro informacija


Keturios Baltijos jūros regione įsikūrusios meno institucijos – Šiuolaikinio meno centras (Lietuva), šiuolaikinio meno centras „Kim?“ (Latvija), meno centras „Kai“ (Estija) ir „Färgfabriken“ (Švedija) – praėjusių metų vasarą pradėjo tinklaveikos projektą „Ieškant sodo anapus žmogaus žvilgsnio“ (angl. In Search for a Garden Beyond the Human Gaze). Šią meno institucijų partnerių iniciatyvą paskatino siekis diskutuoti apie klimato kaitą ir jos kontekste kintančias, į tvarumo klausimus orientuotas kuratorines praktikas. Birželio 13–14 d. Vilniuje įvyko baigiamoji projekto sesija.

Institucijų diskusijos atspirties tašku buvo pasirinkta sodo koncepcija. Viena vertus, sodas gali būti suprantamas kaip žmonėms malonumą teikianti erdvė – nuo senų laikų sodai buvo kuriami tam, kad puoštų aplinką. Kita vertus, jie formuojami pažabojant augmeniją – kuriant hibridines augalų veisles, vienoje erdvėje auginant natūraliomis sąlygomis šalia galbūt neaugančius augalus. Tad sodas tapo ir žmogaus dominavimo gamtoje metafora. Be to, sodas gali būti suprantamas kaip gyva simbiotinio sambūvio metafora, kur vienas organizmas neišvengiamai daro įtaką kitam. Skirtinga sodo samprata projekto dalyviams pasiūlė kelis klausimus. Ar sodas yra žmogaus santykio su aplinka atspindys? Kokiems tikslams sodai tarnauja ir kokią tapatybę, atsižvelgiant į klimato krizę, jie turi už žmogaus poreikių ribų?

Pasakodamas apie projektą Kęstutis Kuizinas pabrėžė: „Ši iniciatyva leido mums iš naujo požiūrio taško pažvelgti į meno institucijų vaidmenį klimato kaitos kontekste. Diskusija apie sodo metaforą kaip žmogaus ir gamtos santykio atspindį yra nepaprastai aktuali. Ji atskleidžia naujų kuratorinių metodų, kurie ne tik atspindi tvarumo tikslus, bet ir skatina kritinį mąstymą apie mūsų santykį su aplinka, poreikį. Projektas buvo unikali galimybė pasikeisti idėjomis su kitų šalių meno institucijomis ir pasimokyti iš kitų patirties.“

Be diskusijų apie tvarumą, kuratorinius metodus ir meno vaidmenį klimato kaitos laikais, per beveik metus trukusį projektą įvyko keli svarbūs susitikimai. Partneriai viešėjo vieni kitų šalyse, dalijosi patirtimi, kaip kurti tvarumo tikslus atitinkančius meno projektus. Projekto laikotarpiu surengtos kelios parodos, skirtos parodyti, kaip menas gali skatinti sąmoningumą klimato kaitos ir ekologijos klausimais.

Vilniuje vykusio baigiamojo susitikimo metu dalyviai lankėsi rekonstruojamame Šiuolaikinio meno centre, dalyvavo diskusijose ir susipažino su architekto Povilo Marozo pasiūlyta ŠMC skulptūrų kiemo atnaujinimo idėja.

Projektas „Ieškant sodo anapus žmogaus žvilgsnio“ baigėsi, tačiau jo metu įgyta patirtis ir užmegzti ryšiai turės ilgalaikį poveikį. Tikimasi, kad ši iniciatyva taps pagrindu tolesniems bendradarbiavimo projektams ir skatins naujas kuratorines praktikas, kurios atspindės tvarumo tikslus ir skatins kritinį mąstymą apie žmogaus ir gamtos santykį.

Previous Story

Kartais norime būti apgauti

Next Story

Palangoje atveriama Teodoro Kazimiero Valaičio retrospektyvinė paroda

Latest from Blog

Discover more from KRITIKOS ATLASAS

Subscribe now to keep reading and get access to the full archive.

Continue reading

Siūlomi įrašai

Jono Meko paskutinio filmo „Requiem“, skirto gyvam Giuseppes Verdi kūrinio atlikimui, premjera Lietuvoje

Šiuolaikinio meno centro informacija Šių metų rugsėjo 15 d. Vilniuje,

Meno kritikos apdovanojimai sugrįžta: siūlykite geriausius 2023 metų kritikos tekstus, laidas ir kitas iniciatyvas

Šiuolaikinio meno centro informacija Šiemet jau antrąkart bus teikiami Meno