Palangoje atveriama Teodoro Kazimiero Valaičio retrospektyvinė paroda

6 liepos, 2024
Skaityti 1 min

Organizatorių informacija


Liepos 5 d., 16 val., Antano Mončio meno muziejuje (S. Daukanto g. 16, Palanga) duris atveria Teodoro Kazimiero Valaičio retrospektyvinė paroda, rengiama menininko 90-ųjų gimimo ir 50-ųjų mirties metinių proga.

Tragiškai nutrūkęs skulptoriaus Teodoro Kazimiero Valaičio (1934–1974) gyvenimas nenustūmė jo kūrybos į užmarštį: jo darbų iki šiol išlikę viešosiose Lietuvos erdvėse, kiti kūriniai rado vietą muziejų ir privačių kolekcijų rinkiniuose, nuolat įtraukiami į XX a. II pusės Lietuvos dailę pristatančias parodas ir sulaukia dėmesio šiuolaikinės dailės aukcionuose.

Valaičio kūriniai, eksponuojami Antano Mončio muziejuje Palangoje, ne tik primena jubiliejines dailininko gimimo ir žūties datas, bet ir skatina pamąstyti apie Lietuvos dailės modernėjimo kelią, kuriame skulptorius paliko ypač reikšmingų ženklų.

Valaičio kūryba tiek meniniu, tiek prasminiu požiūriais turi nemažai bendro su Antano Mončio (1921–1993) darbais – pirmiausiai literatūrinį pasakojimą gožiančiomis plastinėmis fantazijomis, kurios neapsiriboja vizualiai efektingais ir dekoratyviais pavidalais, bet erdvinių formų kalba prabyla apie metafizines patirtis, ieško atsakymų į amžinuosius būties klausimus.

Parodoje eksponuojamos ne tik Valaičio skulptūros, bet ir paveikslai bei piešiniai, perteikiantys dailininko braižą, susiformavusį XX a. septintajame dešimtmetyje, akivaizdų siekį priešintis oficialiai, sovietinių kanonų suvaržytai Lietuvos dailės krypčiai, menininko kūrybinės laisvės proveržį, vitališką menininko prigimtį.

Studijos Lietuvos valstybiniame dailės institute Valaičiui suteikė tvirtus akademinės kūrybos pagrindus: tikslus piešinys, plokštuminio ir erdvinio komponavimo įgūdžiai. Tačiau jo darbai tolsta nuo tikrovės iliustravimo ir perpasakojimo, siužetą stumia šalin savarankiška, į abstrakciją linkstanti formų ir spalvų kalba, atsiremianti į tuo metu aktyviai tyrinėto lietuvių liaudies meno tradicijas, įsiliejanti į vis plačiau atsiveriančius Europos XX a. pirmosios pusės modernistinės dailės horizontus. Net ir kūrybos siužetai – šventųjų, Giesmių giesmės temos – pulsuoja viešosiose to meto meno erdvėse tramdoma gaivališka aistra, o natiurmortai ir dekoratyvinės kompozicijos skamba sodrių, ryškių spalvų kontrastais.

Sunku pasakyti, kur Valaitį būtų nuvedusi idėjomis trykštanti jo kūryba, kuriai net ir pastebimai laisvėjanti XX a. aštuntojo dešimtmečio Lietuvos meno tikrovė buvo per ankšta. Tačiau ir tai, kas liko sukurta keturiasdešimtmečio menininko, nugalėjo laiką ir liko vienu įdomiausių moderniosios Lietuvos dailės istorijos puslapių.

Helmutas Šabasevičius

Parodos organizatoriai: Mariana Bruni ir Gediminas Kavaliauskas

Parodos partneriai: Antano Mončio meno muziejus, Palangos miesto savivaldybė

Paroda veiks iki 2024 m. liepos 29 d.

Leave a Reply

Previous Story

Naujos kuratorinės praktikos klimato kaitos laikais: projekto „Ieškant sodo anapus žmogaus žvilgsnio“ baigiamoji sesija Vilniuje

Latest from Blog

Agnė Jonkutė | Atminties Žemė

LDS galerijos „Arka“ informacija 2024 05 10 – 06 01 Gegužės 10 d. LDS galerijoje „Arka“ pradeda veikti Agnės Jonkutės paroda „Atminties

Discover more from KRITIKOS ATLASAS

Subscribe now to keep reading and get access to the full archive.

Continue reading