„Jei mūsų atmintis trumpa, tai vien todėl, kad netolima praeitis spaudžia dabartį ir ją stumia, spiria į ateitį, o ta įgavo milžiniško klaustuko pavidalą. Dabar jau galbūt šauktuko. Kur dingo dabartis? Tas nuostabusis metas, kai stengiamės gyventi, o įvairiausi sąmokslininkai bando jį iš mūsų pavogti? Kartais man pavyksta atnaujinti ryšį su šituo metu savo kaime klausantis, kaip bažnyčios laikrodis lia tonacija ramiai skambina valandas. „Žiū, dar tik penkta valanda…“ Kaip ir jūs, dažnai keliauju, pražūstu laiko užkaboriuose, laikrodžio valandų persukinėjimuose, ir man vis labiau reikia atnaujinti ryšį su dabartimi – nesugaunama. Kitaip jausčiausi pasiklydęs. Ir net galbūt miręs.“
Jean-Claude Carrière, Umberto Eco. Nesitikėkite atsikratyti knygų. Vert. Elena Macevičiūtė, Adas Macevičius. Vilnius: Žara, 2011.
Fotografija: © Tomo Genevičiaus, 2020
0 comments on “Jean-Claude Carrière (1931 -2021)”