Tomas Tranströmer. Madrigalas

21 birželio, 2021
Skaityti 1 min

„Paveldėjau tamsų mišką, kurį retai teaplankau. Tačiau ateis diena – gyvieji ir mirusieji pasikeis vietomis. Tada ir miškas atbus. Mes dar nesam praradę vilties. Sunkiausi nusikaltimai neišaiškinti, nors ir darbuojas daug policininkų. Mūsų gyvenime slypi neišaiškinta didžiulė meilė. Aš paveldėjau tamsų mišką, bet šiandien einu į kitą, į šviesų mišką. Visa, kas gyva, čia gieda, žaliuoja, raizgos ir šliaužia! Pavasaris, ir oras čia aitriai kvapnus. Išlaikiau užmaršties egzaminų, bet jaučiuos toks pat tuščias kaip tie marškiniai ant skalbinių virvės.“


Tomas Tranströmer. Madrigalas in Prisiminimai regi mane. Sudarytoja ir vertėja Zita Mažeikaitė, Vilnius: LRS leidykla, 1997.

Fotografija: © Tomo Genevičiaus, 2021

Autorius

Previous Story

Aukštybės ir žemumos. Vizualinės metaforos Bong Joon-ho „Parazite“

Next Story

Kauno fotografijos galerijoje pratęsiama paroda „Joan Fontcuberta: Istorijos krizė“

Latest from Blog

Agnė Jonkutė | Atminties Žemė

LDS galerijos „Arka“ informacija 2024 05 10 – 06 01 Gegužės 10 d. LDS galerijoje „Arka“ pradeda veikti Agnės Jonkutės paroda „Atminties

Discover more from KRITIKOS ATLASAS

Subscribe now to keep reading and get access to the full archive.

Continue reading