Citata

Tomas Tranströmer. Madrigalas

„Paveldėjau tamsų mišką, kurį retai teaplankau. Tačiau ateis diena – gyvieji ir mirusieji pasikeis vietomis. Tada ir miškas atbus. Mes dar nesam praradę vilties. Sunkiausi nusikaltimai neišaiškinti, nors ir darbuojas daug policininkų. Mūsų gyvenime slypi neišaiškinta didžiulė meilė. Aš paveldėjau tamsų mišką, bet šiandien einu į kitą, į šviesų mišką. Visa, kas gyva, čia gieda, žaliuoja, raizgos ir šliaužia! Pavasaris, ir oras čia aitriai kvapnus. Išlaikiau užmaršties egzaminų, bet jaučiuos toks pat tuščias kaip tie marškiniai ant skalbinių virvės.“


Tomas Tranströmer. Madrigalas in Prisiminimai regi mane. Sudarytoja ir vertėja Zita Mažeikaitė, Vilnius: LRS leidykla, 1997.

Fotografija: © Tomo Genevičiaus, 2021

0 comments on “Tomas Tranströmer. Madrigalas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s