Paroda Vilniuje šalia buvusio kino teatro "Adrija". Foto LTMK muziejaus

Paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ atkeliauja į Kauną

20 sausio, 2023
Skaityti 2 min

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus informacija


Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus sukurta keliaujanti paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ tęsia savo kelionę. Sausio 27 d. 17 val. paroda atkeliaus į Kauną ir sustos greta Rotušės.

Jūriniame konteineryje įrengta paroda savo kelionę pradėjo rudenį. Pirmas jos sustojimas buvo Vilniuje, priešais Rotušę. Vėliau paroda išvyko į Alytų, po to į Vilkaviškį. 

Parodos sumanymas kilo pradėjus tyrinėti muziejuje saugomą unikalų nuotraukų rinkinį. Jį sudaro apie 50 Lietuvos kino teatrų nuotraukų, fotografuotų nacių okupacijos metais. Kino teatrai 1942 m. buvo fotografuojami vokiečių įsakymu, norint juos suregistruoti. Nuotraukų rinkinys unikalus tuo, kad Lietuvoje per daugiau nei šimtą metų kino teatrų specialiai beveik niekas nefotografavo. Rinkinyje – ir senieji kinematografai Biržuose, Alytuje, Telšiuose, Žagarėje, Kybartuose, Marijampolėje, ir naujai pastatytuose šaulių namuose įrengtos kino salės. Jame yra net dešimt laikinojoje sostinėje veikusių Kauno kino teatrų. Animuotame nuotraukų filme žiūrovai gali pamatyti 29 Lietuvos kino teatrų istorijas. Tarp jų – modernių Kauno kino teatrų „Aušra“, „Daina“, „Pasaka“, „Romuva“ bei senesniųjų – Šančiuose veikusi „Lyra“, Vilijampolėje „Union“ ir Laisvės alėjoje „Kapitol“. 

Visi šie kino teatrai veikė tarpukario Lietuvoje, pirmos sovietizacijos ir nacių okupacijos metais. Todėl norėta parodyti, kad žmonės kiną žiūrėjo ir laisvoje Lietuvoje, ir pervartų laiku.

Kinas buvo galimybė pabėgti į kitą – iliuzinę tikrovę, būdas bent trumpam pamiršti dramatiškus išgyvenimus bei alkį. Tačiau kino teatrų savininkai, vadovai, darbuotojai buvo to paties laiko įkaitai. Vieni ištrempti į Sibirą, kalinti ar nužudyti, kaip Jurgis Štromas – vienas iš Kauno „Pasakos“ kino teatro savininkų, nukankintas „Lietūkio“ garaže. Kitiems jų buvo lemta rodyti kiną visais tais dramatiškais metais. Per karą nemažai kino teatrų nukentėjo, tačiau dalis jų toliau rodė kiną ir po karo sugrįžus sovietams. Iš tarpukariu veikusių kino teatrų šiandien filmus galima žiūrėti vienintelėje Kauno „Romuvoje“. Džiugu, kad Stasio Kudoko projektuotą „Dainos“ kino teatrą taip pat mėginama prikelti naujam gyvenimui ir… kino rodymui.

Paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“, kuri įrengta transformuotame jūriniame konteineryje, suteikia galimybę dabarties žmonėms įnirus vidun, nusikelti į praeities laiką – pasižiūrėti istorinį 1939–1944 m. filmą, patyrinėti „Laiko liniją“, skirtingų metų kino afišas, susipažinti su kino teatrų brėžiniais, reklama, istorinių įvykių fiksuotojais – kino operatoriais. 

Paroda išsiskiria ir savo išoriniu piešiniu, kuriame galima matyti kino salėje sėdinčius žiūrovus, tarp kurių ir keturios ypač populiarios to meto kino žvaigždės – Shirley Temple, Eugeniusz Bodo, Marlene Dietrich, Jadwiga Smosarsaka (Barboros Radvilaitės vaidmenyje). Trijų iš jų likimus taip pat pakoregavo Antrasis pasaulinis karas. 

Paroda yra nemokama ir veikianti visą parą. Kauniečiai ir miesto svečiai į ją užsukti galės ne tik specialiai, bet ir neplanuotai, eidami pro šalį. „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ sumanyta ir kaip integruota pamoka moksleiviams.

Paroda Kaune viešės iki kovo 3 d. Po to keliaus į Raseinius. 

Autorius

Previous Story

Redos ir Arūno Uogintų paroda „Archeologai“ galerijoje „Arka“

Next Story

Geriausios 2022 metų video esė

Latest from Blog

Discover more from KRITIKOS ATLASAS

Subscribe now to keep reading and get access to the full archive.

Continue reading

Siūlomi įrašai

Apie paminklus ir miesto dvasią

Žvilgsnis į Kauno paminklus ir viešųjų erdvių problemas

Tapybos ir laiko sluoksniai Antano Samuolio parodoje. Pokalbis su kuratore Genovaite Bartuliene

Interviu su parodos „Geltona moteris. Antano Samuolio (1899–1942) retrospektyva ir